Muziejuje – pamestinukų sanatorija

Muziejuje – pamestinukų sanatorija

2010-04-22 23:59

Lietuvos jūrų muziejus tapo nusilpusių ir ligotų jūros pakrantėje rastų ruoniukų prieglauda.

Be dviejų muziejuje gimusių mažylių, čia slaugomi ir globojami šeši Baltijos pilkųjų ruonių pamestinukai. Tai rekordinis kada nors čia patekusių mažylių skaičius.

Pasak gyvūnus prižiūrinčio Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjo Arūno Grušo, išsekusiais, šunų sukandžiotais ir paukščių apkapotais mažyliais tenka rūpintis kone ištisą parą.

Ruoniukė Juodkrantė vos per plauką liko gyva, nes buvo atvežta iš pajūrio visa mazutuota. Dar vienas ruoniukas buvo pavadintas Paspirtuku, nes pajūryje, ties Birutės kalnu, žmonės jam nepagelbėjo, o paspyrė atgal į jūrą. Tad tos pačios dienos vakarą šis gyvūnėlis buvo rastas Melnragėje ir atgabentas į muziejų.

Pirmąją Velykų dieną nuo Naglio kalno Palangoje atkeliavo Naglis, o antrąją – Smiltinukas ir Preila.

"Vardus rastinukams paprastai suteikiame pagal jų radvietę, tad nesunkiai galite atsekti, iš kur pas mus buvo atvežti šie mažyliai, – sakė A.Grušas. – Naglis buvo labai sužalotas, smarkiai sukandžiotas šunų. Iš Palangos paplūdimio buvo atvežtas Palangiukas, kuris buvo tiek išsekęs, kad jį jau kapojo kirai."

Smiltinukas atkeliavo nuo pietinio molo. Šis ruoniukas dar nebuvo sužalotas, bet labai išsekęs. Svėrė 12,6 kilogramo – mažiau, negu kad gimdamas. Muziejaus specialistų teigimu, panašu, kad šis jauniklis, kaip ir Preila, nėra net gavęs mamos pieno, nes neturi rijimo reflekso. Todėl labai sudėtinga juos maitinti.

Pernai muziejuje išslaugyti du ruoniukai: Melnius ir Melnė, kurie, pagiję ir sustiprėję, buvo paleisti atgal į Baltiją. Iš viso muziejuje yra išslaugyti devyni ruoniukai, septyni iš jų paleisti į jūrą, vienas iškeliavo į Vokietiją, ruonių reabilitacijos stotį, dar vienas – padovanotas zoologijos sodui Lenkijoje.

Pilkieji Baltijos ruoniai yra reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų, dabar daugiausia jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose bei prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta atsitiktinai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų