Rytoj į Baltijos jūrą ties Nida bus paleisti keturi Lietuvos jūrų muziejaus augintiniai – ruoniai Melnius, Melnė, Baltis ir Jūra.
Du pastarieji pavasarį gimė muziejuje, o Melnius ir Melnė prieš metus nusilpę buvo rasti Baltijos pajūryje Melnragėje.
Velykų išvakarėse Lietuvos jūrų muziejuje pasipylė skambučiai apie Melnragės paplūdimyje pastebėtą vienišą nusilpusį ruoniuką. Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas parsivežė išsekusį gyvūnėlį į muziejų. 2–3 savaičių ruoniukė buvo tiek nusilpusi, kad nei priešinosi, nei gąsdino šnypšdama. Kraujo tyrimai rodė, kad gyvūnėlis tikrai paliegęs – ji buvo labai seniai ėdusi, skrandukas visiškai susitraukęs.
A.Grušas pirmosiomis dienomis nuogąstavo, kad ruoniukė gali ir neišgyventi, nes svėrė vos 11,7 kg. Anot biologo, normalus tokio amžiaus jauniklio svoris turėtų būti apie 14 kilogramų. Ruoniukė buvo pavadinta Melne. Tradiciškai ruoniai, patekę į muziejų iš pakrantės, pavadinami pagal jų radimvietę.
Ruoniukų našlaičių Lietuvos pajūryje randama kasmet – paprastai jie būna per anksti ledo ar srovės atskirti nuo savo mamų. Jei nesugeba patys išgyventi ir dažniausiai patenka į A.Grušo rankas.
Nuo 1995 m., siekiant atkurti pietinę pilkųjų Baltijos ruonių populiaciją, iš muziejaus paleistas jau 21 ruonis. 2002 m. Nidoje išleistiems ruoniams buvo prisegti elektroniniai davikliai, jie parodė, kas gyvūnai patraukė tiesiai į Saremos salą.
"Šiemet paleistiems ruoniams prisegti tik raudoni plastmasiniai žymekliai. Todėl Jūrų muziejus prašo pastebėjusiuosius šiuos ruonius susisiekti su muziejumi – mums labai įdomu, kur jie keliaus, – A.Grušas prašė ir žvejų, radusių tokį į tinklus įsipainiojusį ruonį, paleisti į laisvę. – Laikas mokytis sugyventi su gamta ir suprasti, kad jūros šeimininkas – ne žmogus, o jos gyvūnai."
Pilkieji ruoniai (dar vadinami ilgasnukiais) Baltijos jūroje atsirado prieš dešimt tūkstančių metų. Dabar tai – nykstanti, reta rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos raudonąsias knygas. Daugiausiai jų yra Botnijos, Suomių ir Rygos įlankų pakraščiuose ir prie pietinių Švedijos krantų. Į Lietuvos pakrantes užklysta retai. Gyvena pakrantės zonoje, ant uolėtų salų krantų. Žiemą ir pavasarį mėgsta įsitaisyti gulyklose ant ledo.
Naujausi komentarai