Kauno savivaldybės finansuojamame renginyje dalyvauja dešimt skulptorių iš Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos. 

Šiais metais Tarptautiniame skulptūros simpoziume žiba tokie vardai kaip Arvis Kantiševs, Āris Smildzers, Volodymyr Kochmar, Olena Dodatko, Gediminas Pašvenskas, Mindaugas Jurėnas, Donatas Dovidavičius, Vytautas Narutis, Stasys Žirgulis, Gintaris Juozas Česiūnas.

Šių metų simpoziumo tema skirta atkreipti dėmesį į Kauno vizitinę kortelę – modernistinę architektūrą. Kauno modernizmas 2023 m. buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkės Rebekos Bruder teigimu, skleisti žinią apie Kauno paveldą įvairiais kanalais yra labai svarbu, jį turi atskleisti ne tik architektūra, bet ir skulptūra. 

„Plėtoti Kauno modernistinę architektūrą, tęsti šią meno kultūrą įvairiais meno kūriniais, šiuolaikine skulptūra yra puikus ėjimas, manau, kad tema yra labai gera“, – komentuoja skulptorius Gediminas Pašvenskas. 

Per kelias savaites iš granito blokų simpoziumo dalyviai turi sukurti darbus atspindinčius Kauno modernizmo dvasią ir istorinę vertę. Vėliau darbai puikuosis viešosiose Kauno miesto erdvėse. 

Renginys vyks iki rugsėjo 29 dienos akmens apdirbimo įmonėje „Akmelita ir ko“. 

Skulptoriai įvairiai interpretavo šių metų tarptautinio simpoziumo temą. Renginio dalyvis Gediminas Pašvenskas įkvėpimo savo darbui sėmėsi iš modernistinės architektūros pavyzdžių matytų Kauno gatvėse. 

„Man seniai galvoje įstrigę tie visi balkonai, dekoras. Todėl pagalvojau, kodėl to nesuvedus kartu ir nesukūrus kažko funkcionalaus“, – pasakoja G. Pašvenskas. Skulptoriaus darbas, tai modernistinės architektūros bruožus atspindintis suolas, primenantis to laikotarpio pastatus savo geometrinėmis detalėmis ir jų kuriamu ritmu. 

Skulptorius Donatas Dovidavičius simpoziumo konkursui pateikė darbą pavadinimu „Kertinis taškas“. Skulptūros akcentas – masyvus akmuo. Būtent ši dalis menininkui sukėlė daugiausiai problemų. Riedulio paieškos tęsėsi apie mėnesį ir skulptorius juokaudamas tai prilygina lobio paieškai. Kadangi tinkamo akmens paieškos reikalavo daug laiko ir dėmesingumo, pats autorius tai vertina kaip labai svarbią kūrybinio proceso dalį. 

„Reikėjo pajausti, kad šitas taškas, šitas riedulys, sukaupęs milijono metų informaciją, yra tinkamas atspirties taškas modernizmui. Nes niekas kitas nenuspręs už tave ar jis tinkamas, ar ne“, – teigia D. Dovidavičius. 

Lietuvos dailininkų sąjungos Kauno skyriaus skulptūros sekcijos pirmininko ir simpoziumo dalyvio Mindaugo Jurėno darbas, tikrąja modernizmo dvasia, inspiruotas paprastų malonumų. Darbas „Bukietas“ savo apvaliomis formomis primena ir ledų kaušelį, ir gėlių puokštę. Autoriaus teigimu, ši skulptūra – malonumų puokštė. 

Simpoziume dalyvauja ir keli užsienio skulptoriai, viena iš jų – ukrainietė Olena Dodatko. Tai skulptorės pirmas apsilankymas Kaune, tačiau jos kelionė buvo įkvėpta tėvo pasakojimų apie šį miestą. Autorės darbas „Urban pulse“ (liet. „Miesto pulsas“) yra sudarytas iš septynių paprastų formų, kurios tarpusavyje kuria ritmą. „Tai kaip širdies pulsas, jūros bangų pulsas, kuris auga“, – pasakoja O. Dodatko. 

Nepaisant to, kad tai yra trečiasis simpoziumas Kaune, tai yra pirmasis skulptūros simpoziumas, kurį organizuoja Lietuvos dalininkų sąjungos Kauno skyrius ir Kauno miesto savivaldybė. Paskutinis pleneras Kaune vyko prieš dvidešimt metų, jo organizatorius – profesorius Stasys Žirgulis.

Skulptorius Mindaugas Jurėnas teigia, kad tokio mąsto simpoziumai Lietuvoje vyksta retai, būtent todėl šis yra toks svarbus.