Šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ jau seniai tapo neatsiejama Kauno kultūros scenos dalimi. Festivalio gimimą daugiau nei prieš ketvirtį amžiaus paskatino siekis populiarinti Kauno kompozitorių kūrybą, o šiemet naują gyvavimo puslapį atverčiantis kasmetis renginys jau neapsiriboja elitine, siaurai specialistų grupei skirta muzika, bet siekia artimumo su klausytoju, kūrėju ir atlikėju, nuolat ieško ryšių su įvairaus amžiaus ir išsilavinimo auditorijomis, formuoja ir plečia šiuolaikinės muzikos vartotojų skonius.

Šį spalį ir lapkritį šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, bendradarbiaudamas su Kauno valstybine filharmonija, surengs keturis koncertus. Tai renginių, skatinančių pažvelgti iš arti, trilogija: trys skirtingi etapai, trys skyriai, reprezentuojantys skirtingas epochas ir, žinoma, epilogas.

Pelyno pranašystė

Festivalis prasidės spalio 15 d. iškiliu kūriniu – graikų kilmės kanadiečių kompozitoriaus Christoso Hatzis’o kantata „Wormwood (Chornobyl)“. Pavadinime Černobylis minimas neatsitiktinai, juk atominės energetikos grėsmė – nuolat skambantis klausimas, kurio lydimi gyvename šiais nerimastingais laikais. Pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje nuolat linksniuojami Astravo, Visagino, Zaporižios ir kitų atominių elektrinių pavadinimai. Daugelis prisimena prieš 37 metus įvykusią Černobylio katastrofą ir dramatiškus jos padarinius. Minint šios avarijos 20-metį Ch. Hatzis parašė vieną reikšmingiausių savo kūrinių, kurio dedikacija – atminti ir perspėti.

Atminti įvykusios nelaimės aukas ir perspėti dėl niekur nedingstančios atominės energetikos grėsmės. Kantatos idėja kompozitoriui kilo sužinojus, kad ukrainiečių kalba žodis „čiornobyl“ reiškia „pelyną“ (lot. Artemisia absinthium) ir sulyginus šią reikšmę su apokaliptine knyga „Apreiškimas Jonui“ (tai paskutinė Naujojo Testamento knyga), kurioje minimas pelynas kaip priemonė, kurią panaudojus bus išnaikinta didelė dalis žmonijos. Paveiktas šios sąsajos Ch. Hatzis sukūrė įspūdingą kantatą, kurios muzika varijuoja nuo nuotaikingo gospelo iki šiuolaikiškų sąskambių, nuo melodingos, diskanto atliekamos dainos iki repuojančių solisto ir choro. Kantatos tekstas pateikia apokaliptines „Apreiškimo Jonui“ pranašystes ir laisvai jas interpretuoja, perleisdamas per muzikos autoriaus regėjimo prizmę.

Pirmajame festivalio koncerte publika išgirs Kauno valstybinį chorą, Kauno fortepijoninį trio, baritoną Andrių Apšegą, ukrainiečių diskantą Kirilą Dernovyi, skaitovą Giedrių Prunskų ir populiarųjį vokalistą Mantą Jankavičių, šiame projekte pasirodantį kiek kitu nei įprastai amplua. Diriguos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Robertas Šervenikas.

Aušra Foucault šešėlyje

Itin intriguojantis bus lapkričio 14 d. vyksiantis antrasis festivalio „Iš arti“ koncertas „Aušra Foucault šešėlyje“, žadantis netikėtų filosofijos, žodžio, vaizdo ir muzikos sąsajų. Muzikinio spektaklio sceninio pateikimo idėją inspiravo prancūzų filosofo Michelio Foucault ir amerikiečių lingvisto, istoriko, politinio veikėjo Noamo Chomsky‘io televizijos debatai, įvykę 1971 m. Nyderlanduose, Eindhoveno technologijos universitete. Iškilūs mąstytojai tuo metu diskutavo žmogaus prigimties tema.

Gilinantis į mūsų laikmetį persmelkusius priežiūros ir prisižiūrėjimo mechanizmus, nemažai paralelių galima atrasti panoptikume. Tai  terminas, sukurtas anglų ekonomisto, filosofo ir teisės teoretiko Jeremy’io Benthamo. Jis taip norėjo pavadinti jo paties projektuojamą kalėjimą, kuriame kiekvieną kalinį apsauga galėtų matyti visą laiką. Sprendimas buvo grįstas centralizuotu stebėjimu ir žvilgsnio asimetrija. Panoptikumo klausimą M. Foucault išsamiai nagrinėjo ne tam, kad aptartų architektūrinę idėją. Jam tai ne pastatas, o visos visuomenės karkasas, kuriame individai kiekvieną akimirką įgyvendina savo pačių pavergimą. J. Benthamo panoptinio kalėjimo sampratą M. Foucault taiko kaip metaforą, atskleidžiančią galios pasklidimą ir cirkuliaciją visuomenės kūne.

Muzikinio spektaklio-performanso metu scenoje N. Chomsky’į pakeis lietuvių aktorė, konfrontuosianti M. Foucault ir kalbėsianti Aušros Kaziliūnaitės žodžiais. Ši „diskusija“ bus įgyvendinta pasitelkiant menines išraiškos priemones ir šiuolaikines technologijas (vaizdo, garso montažo, deepfake), gretinant istorinių debatų įrašo fragmentus su gyvu vyksmu, pasitelkiant Bertoldo Brechto socialinio teatro principus. Ypatingas vaidmuo bus skirtas chorui, įkūnysiančiam visuomenę. Į veiksmą, vykstantį scenoje ir už jos ribų, bus įtraukiami ir žiūrovai – kuriama atmosfera išties privers abejoti, ar esame tik stebėtojai.

Į noktiurno „Aušra Foucoult šešėlyje“ balsams, perkusijai ir aktorei premjerą pakvies Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, perkusininkai Pavelas Giunteris ir Guntars Freibergs (Latvija), aktorė Ligita Kondrotaitė, atlikėjams diriguos Linas Balandis. Muziką šiam projektui kūrė Kristupas Bubnelis, choreografiją – Denisas Kolomyckis, vaizdo instaliacijas – Ūla Valentaitė ir Karolina Latvytė, scenografiją – Liudvikas Kesminas ir Barbora Matonytė. Renginio režisierius – Augustas Gornatkevičius.

Į veiksmą, vykstantį scenoje ir už jos ribų, bus įtraukiami ir žiūrovai – kuriama atmosfera išties privers abejoti, ar esame tik stebėtojai.

Kitoks T. Makačinas

Trečiasis festivalio koncertas – taip pat ne mažiau intriguojantis. Kompozitorių Teisutį Makačiną daugelis tapatina su plačiai žinomomis jo estradinėmis dainomis, tokiomis kaip „Vėjas man pasakė“, „Berniukai“, „Vėl namo, vėl namo“, „Sugrįžk, kol nevėlu“. Lapkričio 15 d. klausytojai turės progą pažinti šį kūrėją iš arti ir pasiklausyti jo išties puikios akademinės muzikos.

Programos iniciatorė smuikininkė Ilona Klusaitė sako, kad idėja gimė asmeniškai susipažinus su kompozitoriumi viename Birštono festivalių. Viskas prasidėjo nuo kelių pjesių smuikui ir fortepijonui, bet, kompozitoriui užsidegus šia idėja ir ėmus naujai redaguoti senokai parašytus kūrinius, programos koncepcija išsiplėtė. Joje atsirado vietos naujoms kūrinių transkripcijoms ir džiazinėms improvizacijoms paties maestro populiarių dainų temomis.

Kaip teigia I. Klusaitė, visi koncerte skambėsiantys T. Makačino kūriniai: pjesės smuikui ir fortepijonui, estradinių dainų melodijas iš užmaršties pažadinančios siuitos smuikui, saksofonui ir fortepijonui – pasižymi gracingais šokių ritmais, melodingumu, savita polifonija ir netikėta harmonine kalba, skamba gaiviai, drąsiai, kartais pašėlusiai valiūkiškai, kviesdami pasinerti į įvairiausių šokių sūkurį.

T. Makačino kūrinius klausytojams pristatys saksofono virtuozas Petras Vyšniauskas, smuikininkė I. Klusaitė, pianistai Goda Stanionytė ir Mykolas Bazaras. Koncerte žada dalyvauti ir pats ką tik 85-metį atšventęs kompozitorius. Jį kalbins ir visą programą moderuos kompozitorė Zita Bružaitė. Šiuo metu atlikėjai aktyviai įrašo kompozitoriaus muzikos kompaktinę plokštelę „Teisutis Makačinas. Šokio žingsniu. By Dancing Step“, kurią tikisi pristatyti publikai šiais metais. Programoje skambės: tango „Krintanti žvaigždė“, „Andante“, ciklai „Trys šokiai“, „Menuetai ir valsai“ smuikui ir fortepijonui; siuitos „Iš paraštės I” ir „Iš paraštės II” smuikui, saksofonui sopranui ir fortepijonui.

Vakaras su Z. Bružaite

Tam tikru šių metų festivalio „Iš arti“ epilogu taps lapkričio 19 d. koncertas-susitikimas su kompozitore, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate, viena iš festivalio gimimo iniciatorių Z. Bružaite. Kompozitorė kažkada yra prasitarusi: „Visa mano muzika yra dedikacija Aukščiausiajam.“

Netgi atsiimdama premiją ji kalbėjo: „Labai norėčiau, kad tie, kurie atsidarytų kuklią mano muzikos skrynelę, joje ne tik įžvelgtų natas ir garsus, bet ir rastų šį tą daugiau. Tai, kas svarbu žmogui. Tai, kas svarbu mūsų istorijai. Tai, kas svarbu mūsų valstybei. Nuo mažų iki didžiausių dalykų. Na ir, žinoma, labai norėčiau, kad po metų kelerių sumanytas ir įvardytas mano muzikos kodas – jos atvirumas ir universalumas – nepakistų, išliktų kaip atpažįstama mano muzikos žymė. Ir koda. Manyčiau, kad kūrėjams ir man asmeniškai labai brangi, o gal brangiausia valiuta yra laikas. Labai dažnai save pagaunu sakydama: Viešpatie, suteik man laiko padaryti tai, ir padaryti gerai.“

„Trioletai iš testamento penktame aukšte“ – neatsitiktinis žodžių derinys. Tai Z. Bružaitės kūrinių pavadinimų koliažas. Šio koncerto-susitikimo metu klausytojai išgirs ne tik plačią Z. Bružaitės kūrybos retrospektyvą, atliekamą baritono Giedriaus Prunskaus ir Kauno fortepijoninio trio, bet ir turės progą gyvai pabendrauti su kompozitore, išgirsti daugybę įdomių ne tik muzikinių istorijų ir mėgautis puikiausia šios kūrėjos muzika: nuo išraiškingo fortepijoninio trio iki puikią nuotaiką žadančių dainų, atsklindančių iš balkono penktame aukšte.