D. Mikšio paroda „Griaučiai“: laisvas žaidimas aplinkos detalėmis | KaunoDiena.lt

D. MIKŠIO PARODA „GRIAUČIAI“: LAISVAS ŽAIDIMAS APLINKOS DETALĖMIS

Kauno meno mokykla, įkurta 1922-aisiais ir tarpukariu buvusi vienintelė dailės mokykla visoje Lietuvoje, savo pavadinimą per 100 metų pakeitė dvylika kartų. Šiandien buvusiose meno mokyklos erdvėse yra įsikūrusi Kauno kolegijos Menų akademija, kuri tęsia tradiciją ugdyti jaunąją menininkų kartą. Žymint Kauno meno mokyklos įkūrimo 100-mečio jubiliejų, organizuojamas dvylikos parodų, kuruojamų Menų akademijos vadovės dr. Ingos Valentinienės, ciklas.

Kiekvieną mėnesį kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami į „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaromas absolventų – respublikiniais ir tarptautiniais apdovanojimais įvertintų tapytojų, skulptorių, tekstilininkų, fotografų, dizainerių, tarpdisciplininio meno kūrėjų, performanso meno atlikėjų – parodas.

Grįžimas į alma mater

Parodų ciklas perkopia į antrąją pusę su idėjų menininko Dariaus Mikšio paroda „Griaučiai“. Tai – antroji Kaune surengta menininko paroda.

D.Mikšys, tarptautinėje šiuolaikinio meno Venecijos bienalėje už projektą „Už baltos užuolaidos“ pelnęs bienalės komisijos Specialaus paminėjimo apdovanojimą, savo kūrybą yra pristatęs JAV, Australijoje, Kinijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje ir kitose pasaulio šalyse. Grįžimas į alma mater net ir tiek daug tarptautinės patirties turinčiam menininkui yra reikšmingas.

Ekspozicijoje kūriniai nesusiję bendru naratyvu. Juos jungia D.Mikšio žvilgsnis į jį supančią aplinką.

„Esu dėkingas Kauno kolegijai ir parodos kuratorei I.Valentinienei, pakvietusiai surengti personalinę parodą. Labai ačiū kiekvienam dėstytojui, padovanojusiam nenaudojamų paveikslų rėmų, kuriuose eksponuojami parodoje pristatomi mano piešiniai, eskizai, fotografijos. Per šį simbolišką gestą atsiskleidžia jūsų svarba ir įtaka man“, – akcentuoja D.Mikšys.

Kauno kolegijos bendruomenė taip pat džiaugiasi „Pelėdų kalno“ galerijoje atidaryta menininko paroda. Kaip jos atidarymo renginyje sakė tuomečio Stepo Žuko taikomosios dailės technikumo direktorius Vytautas Dūdėnas, ne kiekvienas absolventas sugrįžta. „Labai malonu, kad D.Mikšys grįžo. Žaviuosi menininko talentu, pasiekimais ir linkiu išlikti aukštumose“, – kūrėją sveikino V.Dūdėnas.

Žvilgsnis į detales

Parodos kuratorė dr. I.Valentinienė pažymi, kad ekspozicijoje atsiskleidžia menininko jautrumas, empatiškumas jį supančiai aplinkai, jos objektams.

„Kiekvienas kūrinys turi unikalią savo istoriją, kurioje susijungia D.Mikšio gyvenimiškos patirtys, filosofinės įžvalgos, kino ir kitų menų įtaka. Esu dėkinga menininkui už šią parodą ir linkiu tapti ne tik nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu, bet pelnyti dar daug tarptautinių apdovanojimų“, – linki dr. I.Valentinienė.

Kūriniai, pristatomi ekspozicijoje, nesukurti specialiai šiai parodai. Bet, kaip pažymėjo menininkas, kiekvienas darbas, eksponuojamas naujoje erdvėje, tarsi perkuria pats save, pasiūlydamas naujų jo suvokimo perspektyvų. Ekspozicijoje kūriniai nesusiję bendru naratyvu. Juos jungia D.Mikšio žvilgsnis į jį supančią aplinką, fiksuojantis fragmentiškas, menininkui pasirodžiusias įdomias jos detales. Kiekvienas eksponatas – tai asmeninė refleksija.

Laisvas žaidimas

Kai kurie eksponatai gali pasirodyti neįprasti. Menininkas nebrėžia ribų tarp to, kas gali būti eksponuojama, o kas ne. D.Mikšys detales iš aplinkos susieja su platesniu kontekstu. Todėl, pažvelgus į parodos visumą, galima būtų įvardyti, kad ji yra apie laisvę.

Plastmasinė poezija, Docupoetry. Firmos „Plasta“ raidžių dėlionė vaikams, pagaminta apie 1970. / Organizatorių nuotr.

Menininkas nesiekia žiūrovui perduoti konkretaus naratyvo apie eksponuojamus objektus, piešinius, eskizus ar nuotraukas. Naratyvą kuria pati ekspozicijų erdvė ir į ją įžengęs žiūrovas. Ši paroda tampa galimybe jam išsilaisvinti. Visų pirma, nuo vertinimo. Ekspozicija gali tapti erdve tiesiog būti. Čia ir dabar. Matyti detales, kurias jis atpažįsta esant ir savo aplinkoje, prisiminti jų (ar su jomis susijusias) istorijas. Kasdienybė susideda iš daugybės detalių. Pastebėti tas, kurios išsiskiria, ar, priešingai, kurios visada atsikartoja, yra įdomus žaidimas.

Kaip žaidžiant kaladėlėmis, iš 100 tokių pačių detalių galima sudėlioti dvigubai tiek ar net daugiau skirtingų formų, objektų, kompozicijų, lygiai taip pat kurti galima naudojant aplinkos detales, sudedant iš jų vis naujus naratyvus.

Menininko kūriniai, kuriuose, kaip teigia D.Mikšys, svarbus ne tik konceptualizavimas, filosofija, bet ir dizaino logika, nėra objektai, skirti estetiniam malonumui. Tai – istorijos, paskatinančios sutelkti dėmesį į aplinką, su kuria sąveikaujame kiekvieną dieną.


Kas? D. Mikšio paroda „Griaučiai“.

Kur? „Pelėdų kalno“ galerijoje (A. Mackevičiaus g. 27).

Kada? Veikia iki rugpjūčio 8 d.

GALERIJA

  • Abdul Azis Holiday XI CC, kriketas klubas.
  • Plastmasinė poezija, Docupoetry. Firmos „Plasta“ raidžių dėlionė vaikams, pagaminta apie 1970.
  • Slidinėjimo ir dviračių sporto departamentas. Kūrinys, inspiruotas Tamayo muziejaus darbuotojų.  Slidžių lazdos, rūbų pakabos, dviratininkų šortai.
Organizatorių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Nuomonė

Man neįdomu.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS