Kauno kolegijoje, Justino Vienožinskio menų fakultete (A. Mackevičiaus g. 27), veikia Aistės Gabrielės Černiūtės tapybos paroda „Vaikystės kambarys“.

Dailininkės temos ir motyvai beveik visuomet yra susiję su asmeniniais išgyvenimais ir patirtimis. Ji kuria tai, kas ją jaudina, sukelia emocijas, kartais netgi žeidžia. Ir daro tai naudodama storą dažo sluoksnį, kartais tiesiog košę, formuodama iš jos žmonių, gyvūnų, augalų figūras, įkomponuodama jas į gamtinę arba architektūrinę aplinką.

Kuriama tartum kolekcionuojant atminties momentus, klijuojant jas į menamą personalinį albumą. Iš plokštumos išaugantys vaizdiniai šiuo atveju išreiškia pastangas prisiminimams suteikti apčiuopiamus, kūniškus pavidalus. 

„Vaikystės kambarys“ – ne išimtis. Tapybos dėka A. G. Černiūtė grįžta į savo senelių namus. Gal ir nebūtina akcentuoti, kad jie buvę gimtajame Kaune – Vilijampolėje (čia dailininkė praleido savo vaikystės dienas). Nebūtina, kadangi kiekvienas iš mūsų turėjome (ar turime) savo gimtuosius namus ir savo vaikystės kambarius – didesnius ar mažesnius, tamsesnius ar šviesesnius, gyvenamus kartu su kitais šeimos nariais ar be jų, kartais kupinus džiaugsmo, o neretai net ir vaikiškų baimių ir gyvenimiškų šešėlių. Tapybai esant bendravimo priemone, dailininkė kviečia, lankantis jos vaikystės namuose, susigrąžinti savojo vaikystės kambario kontūrus ir siluetus.

Paroda veiks iki birželio 14 d.