XVIII tarptautinio muzikos festivalio "Operetė Kauno pilyje", šiemet skirto Laikinosios sostinės 100-mečiui, renginiai sveikins artėjant rudeniu. Muzikinis gyvenimas tarpukario Kaune garsėjo žanrų ir stilistikos įvairove, tad ir festivalio koncertuose skamba tiek smagios operečių melodijos, tiek sakralioji muzika, netgi prancūziškasis šansonas.

Vasaros įspūdžiai

Liepą festivalio žiūrovai jau įvertino didžiuosiuose koncertuose prie Kauno pilies pasirodžiusius svečius – pasaulinį pripažinimą pelniusią Astanos operos ir baleto teatro baleto trupę su pagrindiniais kolektyvo solistais. Kitame vakare, kartu su viso pasaulio lietuviais sugiedoję tautinę giesmę, pasižiūrėjo kolegų lietuvių – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro spektaklį, Viačeslavo Ganelino miuziklą "Velnio nuotaka".

Naujojoje koncertinėje erdvėje – "Terasoje prie Neries" nuskambėjo nuotaikingosios Franzo Leharo ir Imrės Kalmano operečių arijos bei duetai, privertę žanro melomanus džiaugtis ir dainuoti kartu.

Festivalio kvietimu Kaune viešėjęs airių liaudies instrumentų ansamblis "The Cobblestone Folk Orchestra" išskirtiniu dūdmaišių skambesiu smagino ne tik Raudondvario, kur vyko jų pagrindinis pasirodymas, klausytojus, bet ir Kauno senamiesčio kavinių lankytojus. Vilkijos bažnyčioje tikintieji klausėsi "Sakralinės muzikos šedevrų" su jautriais, sielą skaidrinančiais soliniais ir ansambliniais fragmentais iš šios muzikos korifėjų Giovanni Battista Pergolesi, Wolfgango Amadeus Mozarto, Giuseppe Verdi, Georgo Friedricho Händelio, Josepho Haydno ir kitų kompozitorių stambios formos kūrinių.

Svajinga popietė

Rudeninė festivalio programa pažindina klausytojus su romansu ir daina. Rugsėjo 1 d. šalia Laisvės alėjos prigludusiame parke, restorano "Miesto sodas" terasoje klausytojai kviečiami į "Prancūzų kompozitorių romansų popietę".

Svajingais prancūziškojo šansono keliais link neblėstančios Meilės ir nuoširdžiausių jausmų karalystės klausytojus ves romantiškais jausmais spinduliuojančių atlikėjų komanda: solistai – Ieva Goleckytė (sopranas), Rita Preikšaitė (mecosopranas), Povilas Padleckis (tenoras), Giedrius Prunskus (baritonas), VDU MA styginių instrumentų kvartetas – Asta Markevičienė (I smuikas), Rita Bieliauskaitė (II smuikas), Rūta Stasiulevičienė (altas), Solveiga Vėbraitė (violončelė) ir akordeono virtuozas Laimonas Salijus.

Programą sudarė ir ją ves dainininkas Giedrius Prunskus, teigiantis, kad prancūzų kalbos skambesys tarsi savaime daugeliui sukelia švelnius jausmus. O šia žavinga kalba atliekamos dainos net nesuprantant žodžių reikšmės žadina meilius pojūčius, kitaip tariant – dainuoja apie didingą meilės jausmą. Tuo ir ypatingas prancūziškasis šansonas, kurio ištakos siekia romantizmo epochą, o populiarumas neblėsta iki šiol.

Šimtametė tradicija

Išgirdus sąvoką "prancūziškasis šansonas", daugeliui šis žodžių darinys asocijuojasi su Edith Piaf, Joe Dassino ar Mireille Mathieu vardais. G.Prunskus pritaria, kad tokios mintys tiesos turi, bet ar kiekvienas mūsų žino, kad prancūziškojo šansono gimimo aplinkybės siejamos dar su renesanso epocha, turėjusią didžiulę įtaką Prancūzijos kultūrai ir ypač – muzikai.

Formuojantis nacionalinei prancūzų kultūrai šis žanras tapo šios kultūros šaukliu. Tuomet tai buvo daugiabalsė daina, atliepianti Prancūzijos humanistų Francois Rabelais, Clement Maroto, Pierre de Ronsardo idealams, o vienas ryškiausių tų dainų autorių – daugeliui girdėtas XVI a. vidurio kompozitorius Clementas Janequin.

Taigi, šansonas gyvuoja jau kone penkis šimtus metų. Tad nenuostabu, kad jo pobūdis, bėgant metams keitėsi, moduliavo, o daugelis žymiausių Prancūzijos kompozitorių laikas nuo laiko atsigręždavo į šį žanrą ir praturtindavo savo kūrybinį palikimą nemariomis dainomis, turinčiomis neblėstančio prancūziško šarmo.

XX a. viduryje šansonas išgyveno naująjį renesansą ir tapo kone bendrine sąvoką, apibūdinančia populiariąją prancūzų muziką. Šis žanras visų pirma išsiskiria specifine prancūzų kalbos ritmika ir žavingu jos skambesiu, netgi savotišku kalbiniu tembru.

Kviesdamas į susitikimą su žaviąja prancūzų daina, G.Prunskus žada spalvingą kelionę po šansono žanro platybes nuo klasicizmo epochos, pro svajingas romantizmo muzikos pievas tolyn iki pat šių dienų. Klausytojai sužinos daug įdomybių: kaip XVIII a. prancūziška daina įtakojo Elvio Presley kūrybą, kodėl kaimyninė Ispanija prancūzams atrodo egzotiška šalimi, kaip komedijos spektakliui rašytas kūrinys gali tapti pasauliniu hitu, kaip chanson žanras veržte įsiveržė į kino filmų garso takelius bei ką dainuoja Edith Piaf, kai jai pritrūksta žodžių.

Kas? XVIII tarptautinis muzikos festivalis "Operetė Kauno pilyje". Koncertas "Prancūzų kompozitorių romansų popietė".

Kur? Restorano "Miesto sodas" terasoje.

Kada? Rugsėjo 1 d. 15 val.

Kur? Birštono kurhauze.

Kada? Rugsėjo 22 d. 16 val.