FESTIVALYJE „BATERIJA“ KAUNO FORTAI ATSIVERS SPALVOMIS

Grupė jaunų fotomenininkų per fotoobjektyvą pažvelgė į Kauno fortus, kurių istorija ir šiandien miestiečiams vis dar menkai žinoma.

Pažinimo keliu

Šiuolaikinė fotografija – viena dominuojančių kūrybinės išraiškos formų, gyvuojanti ne tik savarankiškai, bet darniai įsiliejanti, o kartais net duodanti toną ir kitiems menams: teatrui, šokiui, kinui. Kita vertus, fotografija neatsiejama ir nuo namų dizaino, architektūrinės erdvės. Kas lemia tokį jos populiarumą? Greičiausiai – fotografijos formų ir stilių įvairovė, estetinis spalvų, o kartais ir nespalvotos fotografijos poveikis, galimybė žiūrinčiajam savaip interpretuoti autoriaus prasminį kodą, arba tiesiog suprantama realybė.

Aštuoni Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės absolventai suvienijo kūrybines pajėgas, kad nauju žvilgsniu pamatytų vis dar paslapčių turtingus Kauno fortus.

Save kukliai įvardijęs autorių kolektyvo balsu, Ailandas Legačinskas teigė, kad pirmas impulsas imtis fotografinio projekto – noras pažinti kultūrinį paveldą, įsigilinti į jį.

"Visi aštuoni fotografai esame iš Kauno, kartu mokėmės, kartu atlikome užduotis ir kartą pritrūkę žinių kreipėmės į Kauno tvirtovės parko direkciją. Mūsų tikslai sutapo, kadangi ir jie, ir mes norėjome daugiau sužinoti apie šį paveldą ir su juo supažindinti visuomenę. Kauno tvirtovės atstovės Vita Valantikonytė ir Kamilė Riaubaitė mums parodė nežinomas, net kartais sunkai prieinamas fortų vietas. Pats iki tol nesuvokiau, kiek turto turime. Prieš mus vėrėsi nepaprasti vaizdai ir istorija", – pasakojo nemažą įdirbį fotografijos srityje jau turintis A.Legačiauskas.

Pats iki tol nesuvokiau, kiek turto turime. Prieš mus vėrėsi nepaprasti vaizdai ir istorija.

Kitos dimensijos

Dovilė Juknaitė, Agnė Matiušaitė, Audronė Armonavičienė, Jurgita Imbrazienė, Audronė Streikutė-Ketlėrienė, Linas Andriekus, Gabrielė Klimavičiūtė, Ailandas Legačinskas per fotoobjektyvą pažvelgė į Kauno tvirtovės fortus, įtvirtinimus, sienas ir sukūrė meninį projektą "Fortai: spalvų invazija".

Fotografijų ciklas perkelia tarsi į fantastinę realybę, neapribotą nei laiko, nei žanro kanonų, duodančią peno vaizduotei. Ryškių spalvų žaismas ir išryškintos ertmės, skylės, angos, apgriuvusios sienos, laiko paliestos ir gamtos apniokotos detalės vaizduotėje kuria istoriją. Beveik visos fotografijos darytos tamsesniuoju paros metu, kad būtų išgauta tam tikra nuotaika, įtrauktų mistika.

"Nusigręžėme nuo žanro rėmų, tradicinių bruožų ir pabandėme sukurti kažką naujo, – aiškino idėją Kauno taikomosios dailės mokyklos absolventas. – Pažvelgėme giliau į vidų, į struktūrą, pabrėžėme esamą būseną, atmosferą, o spalvos leido pajausti ir perteikti emociją."

Projektas truko kelis mėnesius, per kuriuos pats fotografavimas užėmė tik vieną iš etapų. Pasak A.Legačiausko, visų autorių technika buvo maždaug vienoda, ne pati galingiausia, tad visi darniai bendraudami, padėdami vieni kitiems, dalydamiesi pastebėjimais, technologiniais atradimais įgyvendino idėją.

Be to, kad naudotas ilgas išlaikymas su spalvotomis blykstėmis (spalvotais filtrais), kai kurie iš autorių panaudojo ir kelių kadrų, kaip ir analoginėje fotografijoje, dėjimo vieną ant kito techniką.

"Dirbdami pastebėjome, kad kai kurios spalvos užgožia viena kitą, tad norėdami išgauti tikslesnį, konkretesnį vaizdą, detalumą, dėjome kelis kadrus, yra mano fotografijų, kur vienoje nuotraukoje panaudojau net šešis kadrus, kitos – iš dviejų, trijų, keturių kadrų", – technikos subtilybes komentavo A.Legačiauskas.

Impulsas nesustoti

Parodos kuratorius Kauno taikomosios dailės mokyklos fotografijos specialybės mokytojas fotomenininkas Robertas Misiukonis, džiaugdamasis mokinių kūryba, teigė, kad siekė parodą padaryti kuo profesionalesnę. Atrinkta tik 30 darbų, tačiau paroda išėjo gana brangi, išsiskiria ir atlikimo technika, ir idėja, ir institucijų bendryste.

Kad būtų patogu fotografijų parodą transportuoti, kad ji turėtų išliekamąją vertę, darbai atspausdinti ant aliuminio kompozito.

Autoriai tiki, kad jų žvilgsnių nugludinti Kauno fortai skatins dar labiau gilintis į Lietuvos kultūrinį paveldą, klodas po klodo valyti užmaršties dulkes ir tarsi pro fotoobjektyvą pažvelgti į dar neatskleistas paslaptis.