„Sugrįžimą“ jo kūrėjai pristato kaip šiuolaikinį gotikinį pasakojimą – jo pradžioje jauni skyrybas išgyvenantys sutuoktiniai Maiklas (akt. Džiugas Grinys) ir Claire (akt. Justina Vanžodytė) ginčijasi dėl sunkiai suderinamo abiejų profesinio gyvenimo bei dėl Maiklo romano su jaunute Sesile (akt. Samanta Pinaitytė). Nuo sekinančio gyvenimo rutinos siaubo Maiklas bėga bandydamas užsimiršti naktiniuose klubuose, vieno tokių pabėgimų metu jis netikėtai miršta. Mirtis šiame spektaklyje yra ne pabaigos, bet pradžios taškas – Maiklo šmėkla lieka stebėti neįtikėtinos savo kūno kelionės mirties biurokratijos labirintais. „Sugrįžimas“ scenoje skleidžiasi kaip šiek tiek makabriškas detektyvas su absurdo komedijos elementais, jį prieš premjerą praėjusių metų rugsėjo gale režisierius pristatė kaip kūrinį, kuriuo jam buvo įdomu pasiūlyti radikalios transformacijos galimybę, įmanomą tik visiškai atsisakius visus ir kiekvieną varžančios socialinių taisyklių ir vertinimo sistemos.
Praėjus metams po premjeros, N. Jasinskas iki šiol gerai prisimena spektaklio dramaturgo Edgaro Gerasimovičiaus juoką vienoje iš paskutinių repeticijų, „jis stebėjosi tuo, kokią istoriją mes pasakojame. Tai labai drąsus kūrinys ir savo forma, ir išsikeltomis estetinėmis užduotimis, ir atlikimo praktikomis. Visi sudėjome daugybę pastangų, kad įvyktų tokio tikslumo kūrinys. Kaip džiugu, kad visi vienas kitą papildydami to siekėme, niekas neatsiliko. Tai buvo labai sėkmingo ir tikslaus darbo pavyzdys, tad visą jo eigą prisimenu labai šiltai“.
Po premjeros ne kartą žiūrėjęs savo spektaklį jis minėjo, jog atliepdamos kintantį ar gilėjantį asmeninį bei platesnį sociokultūrinį kontekstą kai kurios spektaklio mintys jam pačiam persiskaito kiek kitaip. „Sugrįžimo“ atveju tai paties spektaklio veiksmo sąlygos – Maiklo mirtis ir jo pomirtinė kelionė.
„Kalbėjau su keliais spektaklį mačiusiais kolegomis ir mūsų diskusija sukosi apie tai, kokį santykį turime su mirtimi, kaip renkamės ją vaizduoti, kas tinka, kas netinka ir supratau, kaip stipriai esame įkalinti krikščioniškos perspektyvos. Tad galimybė įsileisti kitokį, R. Bolaño siūlomą pasaulio vaizdą, nors jis taip pat krikščioniškas, atneša nemažai kontradikcijų. Pietų Amerikos mitologija visai kitokia nei mūsiškė ir nors tai giliai religingas pasaulis, krikščionybė jame yra simbiozėje su tūkstantmete vietos kultūra ir tradicija. Tuo tarpu pas mus krikščionybės atėjimas sunaikino dalį šio krašto autentiškumo, pagonybės ir kitas kultūrines apraiškas mūsų bendruomenėse. Taigi, R. Bolaño siūlo mums kitą matmenį – kaip galime kitaip pažiūrėti į pasaulį ir jo kūriniją“, – svarstė N. Jasinskas.
Pasak režisieriaus, „Sugrįžimas“ su jame klajojančia Maiklo šmėkla yra proga dekolonizuoti savo įsitikinimus, rutinas, kvestionuoti juos ir leisti sau įsivaizduoti kitokią, paralelinę mūsų pasaulio versiją.
„Sugrįžimas“ šių metų „Auksinių scenos kryžių“ ceremonijoje buvo apdovanotas už kostiumų dizainą. Ryškūs Liucijos Kvašytės kostiumai talpina gausybę kultūrinių ir laiko nuorodų bei savotiškai kontrastuoja su spektaklyje vaizduojamu pomirtiniu pasauliu, pabrėžia sinkopuotus personažų judesius.
„Auksiniam scenos kryžiui“ buvo nominuota ir balta, sterili modulinė spektaklio scenografija, kurta menininko Tado Černiausko. Pasak režisieriaus, kai spektaklis nominuojamas ar apdovanojamas, tai ne tik jo kūrybinės komandos narių talento pripažinimas, bet ir dar vienas patvirtinimas, kad visi kūrėjai buvo vienijami giliai perprastos spektaklio visumos.
Gastrolės į Vilnių – pirmoji „Sugrįžimo“ kelionė už Klaipėdos dramos teatro ribų, N. Jasinskas pripažino laukiantis, kol spektaklis susitiks su „Sirenų“ žiūrovais, nors esminių skirtumų tarp uostamiesčio ar sostinės publikos negalėtų išskirti, vienintelis galimas ypatumas tai, kad spektaklis bus rodomas festivalio programoje, „jame daug užsienio svečių, daug kolegų. Manau, kad „Menų spaustuvėje“ susirinks tikri teatro fanai, o jie savaime atviresni. Festivalis kuria tokią terpę, kurioje patys įvairiausi kūriniai yra labiau priimami“.
„Sugrįžimas“ bus rodomas Vilniuje „Menų spaustuvėje“ rugsėjo 25 d. 17 ir 20 val.
Spektaklio režisierius Naubertas Jasinskas, dramaturgas Edgaras Gerasimovičius, scenografas Tadas Černiauskas, kompozitorė Agnė Matulevičiūtė, kostiumų dailininkė Liucija Kvašytė, vaizdo menininkas Martynas Norvaišas, choreografė Ieva Navickaitė, šviesų dailininkas Dainius Urbonis, režisieriaus asistentas Alius Veverskis.
Spektaklyje vaidina: Justina Vanžodytė, Džiugas Grinys, Samanta Pinaitytė, Ieva Navickaitė, Digna Kulionytė, Rimantas Pelakauskas.
Naujausi komentarai