ĮSPŪDŽIAI – IŠ J. ŠALKAUSKO LŪPŲ: MAČIAU, KAIP AUGA VAIKAI, KAIP KEIČIASI ŠOKĖJŲ KARTOS

Kauno Miko Petrausko scenos menų mokykloje trečiadienio vakarą vėl skambėjo su niekuo nesupainiojamas diktoriaus, žurnalisto, fotografo, spaudos apžvalgininko, skaitovo ir renginių vedėjo Juozo Šalkausko balsas.

Padeklamavęs kelis Lietuvai, mūsų kraštui skirtus eilėraščius, jis pasidalijo Sausio 13-osios įvykių, kurių sūkuryje buvo atsidūręs, užkulisiais, o paskui ir savo, kaip Lietuvos rekordininko, kaklaraiščių kolekcininko patirtimi.

Kaip vyko radijo, TV transliacijos per ir po Sausio įvykių? Grasinimai jam ir šeimos nariams, netyčia greitesniu tempu, nei derėtų, paleistas Lietuvos himnas ir daug kitų įdomių detalių, aplinkybių.

Į popietę svečias atvyko ne tuščiomis tiesiogine šio žodžio prasme. Dalį jo kolekcijos egzempliorių buvo galima čia pat apžiūrėti. Ar esate kada matę gintarinį kaklaraištį ar kaklaraištį su krepšininko Arvydo Sabonio parašu?

Mačiau, kaip auga vaikai, kaip keičiasi šokėjų kartos. Daug metų gražiai bendraujame.

Diktorius daug prisidėjo moderuojant Baltijos kelio grandinės vientisumą. J. Šalkauskas – ir talentingas fotografas, žiemą persikūnijantis į Kalėdų Senelį. Turi sukaupęs didžiulę kolekciją įspūdingų nuotraukų iš kelionių, kurias sudėjo į kelias knygas ir išleido.

Šis J. Šalkausko vizitas Kaune – tautinių šokių ansamblis „Malūnėlio“ meno vadovės ir choreografės Birutės Brazdžiūtės inicijuoto edukacijų ciklo „Čia Lietuva“, skirto „Malūnėlio“ bendruomenei, dalis.

Vieno geriausių vaikų tautinių šokių ansamblių Lietuvoje ir J. Šalkausko draugystė užsimezgė jau seniai. Kolektyvas koncertuoja miesto renginiuose, dalyvauja respublikinėse šventėse, renginiuose, konkursuose užsienyje. Pavyzdžiui, pasaulinėse „Expo“ parodose pristato lietuvišką tautinį meną. Juose J. Šalkauskui daugybę kartų buvo ir tebėra patikimos pranešėjo pareigos.

Ansamblio koncertų maršrutai yra pasiekę ir Braziliją, Turkiją, Prancūziją, daugybę kitų šalių. „Malūnėlis“ dalyvavo visose Pasaulio lietuvių dainų ir šokių, Kauno miesto dainų ir šokių šventėse ir t. t.

Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Mačiau, kaip auga vaikai, kaip keičiasi šokėjų kartos. Daug metų gražiai bendraujame“, – kalbėjo J. Šalkauskas ir pasidžiaugė, kad nors jau yra pensijoje, bet jo dar neužmiršta nei renginių organizatoriai, nei klausytojai.

Pašnekovas neslėpė susižavėjimo jaunųjų šokėjų drausmingumu, pasitempimu, energija ir kantrybe, gera nuotaika. Pavyzdžiui, per vieną renginių, kai viduryje kūrinio stadione dingo elektra ir repeticija buvo 20 minučių sustabdyta, šokėjai neišsibarstė, o lyg niekur nieko laukė, kol galės tęsti pasirodymą.