Jau rytoj Lietuvos publika turės išskirtinę progą gyvai susipažinti su vienų iš prestižinių pasaulio orkestrų – Londone reziduojančiu Karališkuoju filharmonijos orkestru (Royal Philharmonic Orchestra, RPO).

Aistrų palydėta pradžia

Kolektyvas nuolatos laiko aukštai iškeltą kokybės kortelę – apie tai liudija jų sau patiems keliami tikslai: būti šiuolaikinio pasaulio orkestru, nebijančiu peržengti ribų, orkestro muziką paversti šiuolaikinės visuomenės centru, stiprinant bendradarbiavimą su bendruomenėmis ir kūrybiniais partneriais, būti gerbiamu kultūros ambasadoriumi vietos, šalies ir tarptautiniu mastu, praturtinti žmonių gyvenimą orkestrine patirtimi.

Orkestras, savo varomąja jėga vadinantis aistrą ir meilę muzikai gali pagrįstai didžiuoti ilgamete ir turininga istorija, kurioje dominuoja šlovingi momentai. Žinoma, kaip ir daugelio ilgamečių kolektyvų istorijoje, čia neapsieita be nedidelių sąstingio akimirkų ar nuotykių.

RPO 1946 m. įkūrė dirigentas seras Thomas Beechamas. Pradžių pradžia buvo 1932 m., kai jis buvo įkūręs Londono filharmonijos orkestrą (LPO), kuriam vadovavo iki 1940 m. Karo metais nutrūko orkestro finansavimas, T.Beechamas išvyko diriguoti į Australiją, vėliau – į JAV. Karo pabaigoje dirigentui sugrįžus į Angliją, LPO jį priėmė, jie surengė koncertą, sulaukusį nemažai kritikos liaupsių. Deja, LPO muzikantai atsisakė suteikti teisę dirigentui nevaržomai kontroliuoti orkestro planus ir repertuarą. T.Beechamas atsakė: „Aš kategoriškai atsisakau, kad mane kontroliuotų koks nors orkestras. Ketinu įkurti dar vieną puikų kolektyvą, su kuriuo ir užbaigsiu savo karjerą. Ir šis orkestras, tapdamas konkurentu filharmonijos draugijos kolektyvui, pradės savo veiklą pačiomis palankiausiomis aplinkybėmis ir lydimas spinduliuojančios šlovės.“

Būdamas įtakingas Anglijos muzikinės visuomenės narys, 1946 m. T.Beechamas susitarė su Karališkąja filharmonijos draugija, kad naujasis jo orkestras pakeis LPO visuose draugijos koncertuose. Taip jis įgijo teisę pavadinti ką tik įkurtą kolektyvą Karališkuoju filharmonijos orkestru, o šiam susitarimui pritarė pats karalius Jurgis VI. Tai buvo fantastiškas pasiekimas – juk Karališkoji filharmonijos draugija, įkurta dar 1813 m., daugiau nei 100 metų turėjo savo orkestrą, grojantį draugijos koncertuose. Negana to, dirigentas susitarė su Glindeburno operos festivaliu, kad RPO taps nuolatiniu festivalio sezonų orkestru, kartu sudarydamas sutartis su garsiomis JAV ir Didžiosios Britanijos įrašų kompanijomis.

Muzikos kritikas Lyndonas Jenkinsas tuomet rašė: „Natūralu, kad žinia apie naujai kuriamą orkestrą pasklido greitai. Tuomet, kaip ir prieš keturiolika metų, pasigirdo šūksniai: „Jis niekada nesurinks muzikantų!“. T.Beechamas atkirto: „Aš visada surenku muzikantus ir jie yra tokie geri, kad atsisako groti vadovaujant kam nors kitam, išskyrus mane.“

1946 m. rugsėjo 11 d. RPO susirinko į pirmąją repeticiją, o po keturių dienų surengė pirmąjį koncertą Deiviso teatre Kroidone. T.Beechamas telegrafavo kolegai: „Spauda beveik vienbalsiai giria orkestrą. Pirmasis koncertas Kroidone – didžiulė sėkmė.“ Po pirmojo koncerto Londone „The Times“ rašė: „Salė prisipildė auksinių tonų, kurie apgaubė klausytojus.“

Egzistencinės dilemos

Pirmosiomis dienomis orkestre grojo 72 muzikantai, kurie sudarė metines sutartis su T.Beechamu. Dirigentui buvo suteikta pirmumo teisė naudotis muzikantų paslaugomis, apie tai iš anksto įspėjus, tačiau jų laisvė groti kituose kolektyvuose nebuvo apribota.

Kategoriškai atsisakau, kad mane kontroliuotų koks nors orkestras. Ketinu įkurti dar vieną puikų kolektyvą, su kuriuo ir užbaigsiu savo karjerą.

1950 m. RPO surengė gastroles JAV ir tapo pirmuoju britų orkestru, apsilankiusiu Amerikoje po 1912 m., kai ten viešėjo Londono simfoninis orkestras (LSO). Per 64 dienas RPO grojo 52 koncertus 45 miestuose. Dienraštis „The New York Times“ rašė: „Sero T.Beechamo ir Karališkojo filharmonijos orkestro muzikavimas buvo nuostabus.“ Kitais metais, vertinant visus Londono orkestrus, „The Times“ paskelbė išvadą, kad RPO „savo kokybe ir stiliaus nuoseklumu yra arčiausiai didžiųjų tarptautinių orkestrų“.

„Proms“ koncerte orkestras pirmą kartą pasirodė 1952 m. 1957-aisiais surengė gastroles po Europą. Jos prasidėjo Paryžiaus „Salle Pleyel“ ir baigėsi Vienos „Musikverein“. Paskutinį savo koncertą su RPO T.Beechamas dirigavo 1960 m. gegužės 7 d. Portsmuto gildijos salėje. Kitą mėnesį dirigentą ištiko širdies smūgis, po kurio jis nebeatsigavo ir mirė 1961 m. kovą.

Po įkūrėjo mirties kolektyvo dirigentu ir meno vadovu tapo Rudolfas Kempe, o vadybos reikalus tvarkė buvusi trečioji T.Beechamo žmona Shirley. Ji vadovavo orkestrui kaip įmanydama, tačiau kai kurie vyresni atlikėjai buvo tuo nepatenkinti ir pasitraukė. Be abejo, tam įtakos turėjo ir garsioji S.Beecham frazė, ištarta orkestro muzikantams: „Ponai, Londone yra dar keturi orkestrai. Visada galite eiti ir dirbti juose.“ Tai orkestrui nebuvo pats lengviausias laikas. Karališkoji filharmonijos draugija nusprendė nebesamdyti RPO savo koncertams, Glindeburno festivalis vietoj RPO ėmė samdyti LPO. RPO buvo išbrauktas iš Londono orkestrų koncertų valdybos tvarkaraščio, vadinasi, kolektyvas nebegalėjo naudotis pagrindine Londono koncertų sale „Royal Festival Hall“. Dirigentas R.Kempe atsistatydino.

Išgyvenimo receptas

Su Karališkąja filharmonijos draugija nutrūkęs ryšys nesutrukdė kolektyvui toliau rengti koncertų, bet iškilo grėsmė, kad iš RPO bus atimtas pavadinime esantis žodis „Karališkasis“. Klausimas buvo išspręstas 1966 m., kai, patarta vidaus reikalų ministro Roy Jenkinso, karalienė Elžbieta II besąlygiškai suteikė orkestrui šį titulą.

1971 m. RPO atšventė sidabrinį jubiliejų. Kroidone vykusiame jubiliejiniame koncerte tebegrojo penki orkestro nariai iš pirminės kolektyvo sudėties, dirigavo po neilgos pertraukos prie orkestro vairo grįžęs R.Kempe, kuriam RPO suteikė dirigento iki gyvos galvos titulą. Jis pasitraukė iš orkestro tik 1975 m., likus metams iki mirties. Vėliau vyriausiojo dirigento pareigas perėmė Antalas Doráti, kuris nebuvo labai mėgstamas muzikantų, bet garsėjo reiklumu ir disciplinuotumu.

1984 m. orkestrui iškilo nauja grėsmė: buvo nuspręsta, kad Anglijai trūksta „didingo šalies rytuose reziduojančio simfoninio orkestro“. Buvo siūloma RPO perkelti į Notingamą. Kitoje to paties laikotarpio Menų tarybos ataskaitoje buvo rekomenduota, kad RPO papildytų LSO. Nė vienas iš šių pasiūlymų nebuvo įgyvendintas.

Devintajame dešimtmetyje Didžiosios Britanijos vyriausybė griežtai apribojo valstybės išlaidas. RPO, kaip ir kiti savarankiški Londono orkestrai, buvo priverstas vis labiau pasikliauti parama, gaunama iš verslininkų. „Grove“ žodyne apie tokią situaciją rašoma: „Deja, toks rėmimas priklauso nuo besikeičiančių aplinkybių ir todėl yra mažiau patikimas ilgalaikėje perspektyvoje.“

Ieškodamas naujų raiškos ir sklaidos kelių, nuo 1993 m. RPO ėmėsi bendruomenės švietimo programos, vėliau pavadintos „RPO Resound“. Jos tikslas – didinti „pasaulinio lygio muzikos kūrinių prieinamumą ir įsitraukimą į juos“. Programa tapo itin populiari ir buvo vykdoma tokiose vietose kaip benamių prieglaudos, ligoninės, jaunimo klubai ar kalėjimai.

Ryškus sugrįžimas

Po kelerių metų pertraukos Karališkosios filharmonijos draugijos pasitikėjimą atgavęs orkestras kasmet rengia koncertus „Royal Festival Hall“, o nuo 2004 m. turi nuolatinę būstinę Kadogano salėje, Čelsyje esančioje buvusioje bažnyčioje, kuri buvo pertvarkyta į 900 vietų koncertų salę ir repeticijų erdvę. 2005 m. RPO grįžo į tarptautinę televiziją, kai kartu su Londono filharmonijos choru ir solistais Kelno (Vokietija) katedroje, diriguojant serui Gilbertui Levine'ui, atliko Ludwigo van Beethoveno „Missa Solemnis“. Šį pasirodymą transliavo net keletas radijo ir televizijos stočių, o kompanija „Arthaus Musik“ išleido koncerto DVD.

Orkestras rengia gastroles visoje Jungtinėje Karalystėje, Anglijoje yra įsteigęs devynias menininkų rezidencijas, o nuo 2010 m. reguliariai gastroliuoja užsienyje. RPO koncertavo Azerbaidžane, Kanadoje, Kinijoje, Vokietijoje, Italijoje, Japonijoje, Rusijoje, Ispanijoje, JAV ir Vokietijoje. Net tris sezonus RPO buvo koncertų serijos Montrė (Šveicarija) reziduojančiu orkestru, reguliariai dalyvauja „Proms“ koncertuose, o 2019 m. „Royal Albert Hall“ paskelbė RPO savo oficialiu kviestiniu orkestru, sudarydama sutartį penkeriems metams.

Po A.Doráti vyriausiaisiais orkestro dirigentais buvo Walteris Welleris, André Previnas, Vladimiras Aškenazis, Jurijus Temirkanovas, Daniele Gatti ir Charlesas Dutoit. Su RPO glaudžius ryšius palaikė ir kiti dirigentai: seras Charlesas Grovesas, Vernonas Handley, seras Charlesas Mackerras, Yehudi Menuhinas, Genadijus Roždestvenskis, Leopoldas Stokowskis, Grzegorzas Nowakas ir Pinchas Zukermanas. Dabartinis vyriausiasis RPO dirigentas Vasilijus Petrenka pirmą kartą kolektyvui dirigavo 2016 m., o po dvejų metų buvo pakviestas eiti šių aukštų pareigų.

Nuo pat pirmųjų gyvavimo dienų RPO įrašė gausybę kūrinių, išleido daugybę albumų prestižinėse įrašų kompanijose, o 1986 m. įsteigė įrašų kompaniją „RPO Records“, kuri, kaip teigiama, yra pirmoji pasaulyje įrašų kompanija, priklausanti simfoniniam orkestrui.

Siekdamas populiarinti orkestrinį skambesį 1987 m. RPO įkūrė giminingą kolektyvą – Karališkąjį filharmonijos koncertinį orkestrą, kuris groja lengvesnę muziką. Jis pakeitė panašų iki tol gyvavusį kolektyvą – Karališkąjį filharmonijos popmuzikos orkestrą. Šio RPO padalinio atlikėjai yra dalyvavę daugybėje pasirodymų, nesusijusių su klasikiniu repertuaru: septintajame dešimtmetyje jie pirmieji pradėjo rengti mišriųjų medijų koncertus, kuriuose dalyvavo kartu su roko grupe „The Nice“. Vėliau Graikijoje buvo surengtas koncertas „Yanni Live at the Acropolis“, o 1992 m. UEFA užsakė orkestrui ir „Academy of St.Martin in the Fields“ chorui įrašyti UEFA Čempionų lygos himną.

Visoje Didžiojoje Britanijoje RPO pagrįstai vadinamas mėgstamiausiu tautos orkestru, tad Lietuvos melomanai išties neturėtų praleisti progos gyvai išgirsti šio prestižinio kolektyvo, į gastrolių po Europą planus įtraukusio ir pasirodymą Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Koncerte dalyvaus Kauno valstybinis choras, pasaulinę šlovę pelnęs pianistas iš Makedonijos Simonas Trpčeskis, diriguos orkestro meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas V.Petrenka. Iškilmingoje išskirtinio koncerto programoje skambės pasaulinės klasiko aukso fondu tapę L.van Beethoveno, Sergejaus Prokofjevo ir Jeano Sibelius kūriniai. Tokio lygio koncertai niekada nepalieka abejingų ir pateikia galybę teigiamų emocijų ir staigmenų. Kas žino, gal į RPO koncertą Kaune susirinkę klausytojai išgirs ką nors netikėto – kad ir atliekamą lietuvių kompozitoriaus opusą.

Kas: išskirtinis „Royal Philharmonic Orchestra“ koncertas.

Kur: Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Kada: spalio 12 d. 19 val.