Kauną galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti

Kauną galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti

2025-09-10 16:20 kauno.diena.lt inf.

Pirmasis Baltijos šalyse erdvinio garso etiudas atskleidžia vienos dienos gyvenimą mikrorajone – nuo rytinio dušo iki vakaro namuose, atkreipiant dėmesį į kasdienybės garsus, kurių dažniausiai nė nepastebime. Jie persipina su Čiurlionio kūriniais. Pirmasis į šią garsinę kelionę leidosi dailininkas, jis klausydamasis kasdienybės garsų sukūrė ypatingą paveikslą. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su „Nemunaičių“ atstove Viktorija Pozingyte bei tapytoju Andriumi Zakarausku.

Kauną galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti
Kauną galima ne tik pamatyti, bet ir išgirsti / LNK vaizdo įrašo stop kadrai

– Kas tai yra ir kaip mes girdime tą miestą?

V. P.: Mes kartu su komanda sukūrėme projektą. Jis vienaip ar kitaip susijęs su namais. Įprastai apie namus kalbame nuotraukomis, vizualizacijomis, techninėmis charakteristikomis. Bet visa tai šįkart padėjome į šoną, nes tai tampa antraplanio vaidmens dalimi. Prioritetą skyrėme jausmui – jausmui būti namuose, savo erdvėje. O jausmo išraiškai pasirinkome garsą. Kartu su kūrėjais Aurimu Vilkišiu ir Karoliu Drėmu sukūrėme garso peizažą, kuris apjungia vienos dienos gyvenimą. Pradedant nuo rytinio žadintuvo garso, pasisveikinančio kaimyno, kavos puodelio su kolega ir poilsio grįžus namo – mūsų atveju prie Nemuno. Ir tam, kad tos emocijos būtų dar išraiškingesnės, pasitelkėme Čiurlionio muzikos motyvus. Norėjome, kad žmonės ne tik sustotų, išgirstų ir peržvelgtų savo dieną garsu, bet kad tai atsispindėtų ir mene. Kad įvyktų menų sintezė, pasitelkėme tapytoją Andrių Zakarauską, kuriam ir buvo patikėta užduotis – klausantis garso peizažo užfiksuoti tai, kas girdima. Visa šio projekto esmė yra ta, kad mes nebeskubėtume. Kad visą dieną – nuo ryto iki vakaro – reflektuotume garsu ir tuo pačiu atspindėtume tai mene.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokie garsai paskatino jus nupiešti tai, ką matome? Ir šiaip, ką mes čia iš tikrųjų matome?

A. Z.: Aš sakyčiau, jūs galite patirti tam tikro potepio choreografiją. Tas potepis atliktas per vieną dieną, ir jis vyksta lyg choreografija, lyg šokis – vienos dienos mieste prie upės. Galima taip pavadinti. Aš ieškojau tam tikrų garsinių situacijų, kaip visa tai vizualizuoti. Tame garsu pagrįstame nuotykyje, kurį pavadinčiau vienos dienos garso nuotykiu, buvo tam tikrų situacijų, kurios tapo kūrinio ašimi. Pavyzdžiui, tie pasikartojantys garsai, kuriuos perteikiau per nuolatinį potepių užtepimą, virstantį architektūriniais objektais, figūromis. Ir garse yra tokia situacija, kai moteriškas balsas pokalbyje sako...

Ir man atrodo, vyko tarsi tam tikras siužetinis pasufleravimas. Ir būtent tas nėrimas į miestą, prie upės, kur galbūt ir vyksta tas panirimas į dinamišką miesto gyvenimą, tampa vaizdu.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra