Lygiai vienus metus veiks paroda „Arno Funk[cionalizmas] (1898–1957)“, kuri šio ketvirtadienio pavakare atidaroma Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje – Adelės ir Pauliaus Galaunių name.

Pristatydami parodą, jos rengėjai pažymi, kad Arnas Funkas buvo vienas įdomiausių ir paslaptingiausių tarpukario Kauno architektų. Mažai išlikę žinių apie jo gyvenimą, tačiau šio architekto suprojektuoti pastatai pasakoja istorijas apie to meto Lietuvą, Kauną, jo vyksmą, gyventojus ir kasdienybę. A. Funko architektūrai būdingas unikalus elegancijos ir funkcionalumo derinys. Jo projektuoti namai pasižymi geromis manieromis, patikimais fasadais, išpuoselėtais interjerais ir detalėmis. Pramoniniams pastatams jis suteikė elegancijos, o visuomeniniams objektams – orumo.

Išskirtinis faktas yra tai, kad paroda, skirta šio architekto kūrybai, eksponuojama jo 1932 metais projektuotame A. ir P. Galaunių namuose. Parodą sudaro keturios erdvės: A. ir P. Galaunių namas, interjero salonas, gyvenamųjų namų salė ir visuomeninių pastatų kabinetas. Per nuotraukas, archyvinę medžiagą, detales, projektus, užsakovų asmenybes ir išlikusią negausią biografinę medžiagą atskleidžiamas unikalus A. Funko dėmesys kasdienės aplinkos grožiui bei funkcionalumui.

Arnas Funkas. / Muziejaus nuotr.

A. Funkas 1920–1924 metais studijavo architektūrą Berlyno aukštojoje technikos mokykloje. Grįžęs į Kauną, tapo funkcionalizmo pradininku. Iki 1933-iųjų su prof. Mykolu Songaila dirbo Lietuvos banko architektu ir užsiėmė privačia praktika. 1934 metais gavo VDU statybų inžinieriaus diplomą, projektavo modernius gyvenamuosius namus ir visuomeninius pastatus visoje Lietuvoje. 1944-ųjų vasarą su žmona Valerija Grinkevičiūte pasitraukė į Vokietiją, įsikūrė Pineberge prie Hamburgo, kur 1957 metais mirė.