KAUNO DAILININKŲ BENDRUOMENĖ ATVERTĖ NAUJĄ VEIKLOS LAPĄ

Kaunas auga. Nuo miesto tempo neatsilieka ir kultūrinis laukas – Žemuosiuose Šančiuose, Drobės fabrike, ką tik atidaryta Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Kauno skyriaus galerija „Drobė“, ji jau pakvietė ir į pirmąją parodą „Paroda Nr. 1“.

„Ši galerija – tai baltas lapas kiekvienam menininkui, meno laboratorija, kurioje galima daryti įvairiausius bandymus, eksperimentus, įgyvendinant menines idėjas“, – sako LDS Kauno skyriaus pirmininkas, menotyrininkas Ignas Kazakevičius. Atidaryta ne tik nauja meno erdvė. Greta galerijos įsikūrė ir LDS Kauno skyriaus administracija.

„Drobės fabrike biurus įsirengė architektai, fotografai, IT specialistai, renginių organizatoriai ir kiti. Naujoji galerija ir administracijos patalpos yra pačiame šių skirtingų specialybių atstovų judėjimo srovės epicentre. Esame apsupti kūrėjų, specialistų, su kuriais galime bendradarbiauti. Šios, naujosios, LDS Kauno skyriaus erdvės augs su Drobės fabriku, fabrikas su Žemųjų Šančių rajonu, o rajonas su miestu“, – užtikrintas LDS Kauno skyriaus pirmininkas.

Priimtas iššūkis

Kauno skyriaus persikėlimas į naujas erdves nebuvo lengvas: jam priklausančios menininkų bendruomenės nariai buvo prisirišę prie senosios vietos. „LDS Kauno skyriaus patalpos senamiestyje liko, bet į Kauno skyrių stojančius jaunus kūrėjus, taip pat ir kai kuriuos esamus narius šios patalpos stūmė į stagnaciją. Buvimas toje pačioje vietoje daugiau nei tris dešimtmečius galbūt yra patogus, bet jis neskatina judėti. Menininkai nori eiti į priekį, priimti iššūkius, kaip ir pati LDS organizacija, ieškanti kažko naujo, įdomaus“, – pastebėjo LDS Kauno skyriaus Keramikos sekcijos pirmininkė, Tarybos narė Kristina Ancutaitė.

Anot menininkės – beje, projektavusios naująsias erdves – I.Kazakevičiui tapus Kauno skyriaus pirmininku, išsigrynino idėja, kad reikia ne tik naujų erdvių, bet ir galerijos. „Būtent galerija yra ta vieta, kurioje mes, menininkai, galime susitikti ir kurti kažką naujo", – sakė K.Ancutaitė.

Galimybės: naujosiose erdvėse vietos pakaks ir tradicijoms, ir naujoms idėjoms, ir organizacijos senbuviams, ir naujokams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

LDS Kauno skyriaus antrosios galerijos „Drobė“ įkūrimas ir administracijos persikėlimas į naujas erdves labai didelis žingsnis, kuriam visų pirma reikėjo paruošti menininkų bendruomenę. „Menininkai buvo susitapatinę su senamiesčiu, tomis erdvėmis, kurios jau turi istoriją, ir tai, kad Kauno skyrius persikelia į industrinį rajoną, kuriame erdves reikia kurti, buvo iššūkis. Atėjome kurti naujų erdvių ir jų potencialo“, – ryžto nestokoja K.Ancutaitė.

Atvira erdvė jauniesiems

Prieš didįjį kraustymąsi su menininkų bendruomenės nariais buvo daug diskutuojama, kiekvienas asmeniškai buvo kviečiamas atvykti į naujuosius namus. Komunikuojama buvo aktyviai, tad greitai išryškėjo, kad didžioji dalis menininkų yra pasiruošę naujam iššūkiui.

LDS Kauno skyriaus tarybos narys, dizaineris prof. Jonas Venckūnas, nors ir skeptiškai vertino administracijos persikėlimą ir galerijos atidarymą, įvertinęs itin išaugusį Kauno skyriaus narių skaičių, šį sprendimą laiko teigiamu. „Jaunam dar nežinomam dailininkui meno lauke įsitvirtinti sunku. LDS Kauno skyriaus galerija „Meno parkas“ eksponuoja pripažintų kūrėjų darbus, aktyviai bendradarbiauja su menininkais iš užsienio šalių, o ši, naujoji, „Drobės“ galerija, bus atvira pirmuosius žingsnius žengiantiems menininkams“, – sako prof. J.Venckūnas.

Buvimas toje pačioje vietoje daugiau nei tris dešimtmečius galbūt yra patogus, bet jis neskatina judėti. Menininkai nori eiti į priekį, kaip ir pati LDS organizacija.

Persikėlimas į buvusio fabriko erdves paskatino gerai apgalvoti, kaip šioje naujoje erdvėje parodyti, kad LDS Kauno skyrius yra veiklus, kupinas idėjų, įdomios veiklos. „Ilgai galvojome, kaip pristatyti visus Kauno skyriaus narius, kurių yra daugiau nei 300. Išgryninome idėją: reikia kiekvienam menininkui įteikti po baltą A4 formato lapą, suteikiant visišką laisvę jame reprezentuoti save taip, kaip norisi“, – pasakoja LDS Kauno skyriaus Dailėtyros sekcijos pirmininkė, parodos kuratorė, menotyrininkė Violeta Jocienė.

Galimybės: naujosiose erdvėse vietos pakaks ir tradicijoms, ir naujoms idėjoms, ir organizacijos senbuviams, ir naujokams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Pirmoji paroda

„Iš senamiesčio išsikraustome po ten praleistų 32 metų, keliamės su visu tuo laikotarpiu, visais nariais, būtent todėl ekspozicijoje pristatomi ir anapilin išėję nariai, kurių pavardės ir gyvenimo datos užrašytos ant spalvoto popieriaus lapų“, – sakė V.Jocienė.

Paroda, pasak menotyrininkės, yra daugiaplanė. Vieni menininkai prisistato per ironiškus autoportretus, kiti – per kitokius kūrinius. Yra ir tokių, kurie baltus lapus užpildė kritiškais tekstais. Ekspozicijoje galima pastebėti tarp kūrėjų besimezgančius dialogus, kurie ateityje gali paskatinti menininkus rengti bendras parodas.

„Norėjome, kad ekspozicija būtų instaliatyvi. Tai ir pokalbis, ir prisistatymas, ir dabartinės situacijos LDS Kauno skyriuje konstatavimas. Žiūrovus taip pat įtraukiame – jie gali palikti savo linkėjimus, komentarus, laiškus“, – sako V.Jocienė.

Galimybės: naujosiose erdvėse vietos pakaks ir tradicijoms, ir naujoms idėjoms, ir organizacijos senbuviams, ir naujokams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Beprecedentis parodos formatas suteikia galimybę pamatyti visus LDS Kauno skyriaus narius: skirtingų kartų atstovus, dailininkus, kurie ilgą laiką viešai nerodė savo kūrybos, ir tuos, kurie kuria ne Lietuvoje. LDS Kauno skyriaus referentei Daliai Draugelienei pavyko per trumpą laiką sukviesti dalyvauti „Parodoje Nr. 1” visus Kauno skyriaus narius, išsibarsčiusius ne tik po Lietuvą, bet ir po svečias šalis.

Paroda žiūrovui atveria, kiek daug potencialo turi LDS Kauno skyriaus suvienyta menininkų bendruomenė. Norisi palinkėti, kad persikėlimas į erdves Drobės fabrike ir įkurta naujoji galerija padidintų kūrybinę galią ir išplėstų galimybes.