Kauno „Oktoberfestas“: tarp tūkstantinės šokančios minios – ir princas

Su lietuvišku prieskoniu

Nuotaiką kūrė ne tik muzika, dainos, kurias susirinkusieji traukė visi kartu, bet ir bavariškas maistas ir gėrimai. Šventės dalyviai rinkosi pasipuošę tradiciniais bavariškais kostiumais, šoko, dalyvavo konkursuose ir bendravo prie ilgų stalų.

 Beje, prieš renginį Kauno gatvėmis keliavo ir ypatingas krovinys – „Oktoberfesto“ statinaitė, simboliškai paskelbusi bavariškų linksmybių pradžią.

 Šių metų šventę kartu su „Volfas Engelman“ vadovu M. Horbačausku atidarė Bavarijos princas K. Rupprechtas. Į Kauną jis atvyko ne pirmą kartą.

 „Ponios ir ponai, man didelė garbė būti čia. Labai džiaugiuosi galėdamas šį vakarą dalyvauti šventės atidaryme. Man labai svarbu palaikyti šį ryšį, juolab kad su šiuo festivaliu esu nuo pat jo pradžios. Pastarąjį kartą čia buvau prieš trejus metus. Šiandien matau bent du kartus daugiau žmonių“, – susižavėjimo neslėpė K. Rupprechtas.

Ceremonija: festivalį atidarė „Volfas Engelman“ vadovas M. Horbačauskas ir Bavarijos princas K. Rupprechtas. / A. Barkausko nuotr.

 Jo manymu, ateityje kauniečiai gali kelti ir dar ambicingesnių tikslų. „Galbūt surengsite „Oktoberfestą“ kaip Miunchene“, – svarstė Bavarijos princas.

 Vis dėlto Kauno šventė turi savitą charakterį. M. Horbačauskas pasakojo prašęs iš Bavarijos atvykusių svečių palyginti Kauno ir Vokietijos šventes. Atsakymas esą buvęs paprastas: šokiai ir aktyvus dalyvavimas – vienas ryškiausių Kauno „Oktoberfesto“ bruožų, o skirtumas tik toks, kad Vokietijoje žmonės šoka ant medinių grindų, o Kaune – ant asfalto.

Prie stalų neužsisėdi

Kauno „Oktoberfestas“ nėra renginys, kuriame lankytojai visą vakarą ramiai sėdi prie stalo. Muzika, konkursai ir šokiai nuolat išjudina minią, o didelėje renginio erdvėje vietos užtenka ne tik vaišėms, bet ir aktyviam vakarui.

 Tai gerai žino renginių vedėjas Rolandas Mackevičius. Šis „Oktoberfestas“ jam buvo jau šeštas, todėl šventės taisykles jis puikiai žinojo. DJ Jovani į renginį atvyko pirmą kartą.

 „Dabar stebėkite, kiek aš esu pasiruošęs“, – prieš prasidedant šventei šmaikštavo R. Mackevičius.

Renginių vedėjui Rolandui Mackevičiui šis „Oktoberfestas“ buvo jau šeštas, todėl šventės taisykles jis puikiai žinojo. / A. Barkausko nuotr.

 Jo vakaro planas buvo labai aiškus. „Noriu ir konkursuose dalyvauti, ir pašokdinti, ir kad mane pašokdintų“, – juokėsi renginio vedėjas. Jis taip pat buvo pasiruošęs išragauti skirtingus šventės skonius. Jų tikrai  netrūko: ant stalų puikavosi vokiškos dešrelės, karkos, breceliai ir kiti bavariški patiekalai.

Ir garbė, ir atsakomybė

Šiemet „Oktoberfesto“ lankytojų gretose buvo svečių iš daugiau kaip dešimties pasaulio šalių. Į Kauną atvyko ir alaus daryklos užsienio partneriai, aludariai, kiti svečiai, norintys iš arti pamatyti, kaip Lietuvoje įsitvirtino bavariškos šventės tradicija, ir smagiai praleisti vieną iš festivalio vakarų ar abu.

 „Volfas Engelman“ vadovas M. Horbačauskas šį renginį įvardijo ne tik kaip duoklę bendruomenei, didelę rudens šventę, bet ir kaip galimybę Lietuvoje pristatyti bavarišką aludarystės kultūrą.

 M. Horbačauskas yra pabrėžęs, kad karališkosios šeimos partnerystė yra ne tik garbė, bet ir atsakomybė.

 Princo K. Rupprechto ryšys su „Oktoberfestu“ – neatsitiktinis. Jo giminės istorija siejama su šios šventės tradicija, kurios ištakos siekia XIX a. pradžią. Pasakojama, kad iš pradžių tai buvo karališkosios šeimos vestuvių proga surengta šventė, kuria nuspręsta pasidalyti su visa miesto bendruomene. Miestiečiams ji taip patiko, kad tradicija buvo tęsiama.

 Šiandien „Oktoberfestas“ taip pat pirmiausia yra bendruomenės šventė – prie vieno stalo susitinka draugai, kolegos, nepažįstami žmonės ir svečiai iš kitų šalių.

Dingsta atstumas

Apie tai, kad Kauno „Oktoberfestas“ tapo rudens Kaune tradicija, bylojo ir lankytojų apranga. Bavariškų kostiumų dalis žmonių jau  nebesinuomoja – juos yra įsigiję ir į šventę grįžta ne pirmą kartą.

 Kai kurie lankytojai turi net po kelis kostiumus, skirtus skirtingoms šventėms ar skirtingoms nuotaikoms. „Turi dar keturias bavariškas sukneles“, – apie vieną kolegių pasakojo jos bičiulė.

Tema: daugybė žmonių buvo pasipuošę spalvingai ir išraiškingai. / A. Barkausko nuotr.

 Tačiau apranga – tik viena priežasčių grįžti. Daugelis lankytojų sakė į „Oktoberfestą“ ateinantys pirmiausia dėl atmosferos ir žmonių.

 „Oktoberfestas“ gana greitai panaikina atstumą tarp žmonių.

 „Prie vieno stalo susėda draugai, prie kito – bendradarbiai (kaip mes susiorganizavome), šalia – pirmą kartą renginyje apsilankę žmonės, o dar už kelių metrų, kaip suprantu iš kalbos, – svečiai iš užsienio. Visi susitiksime šokių aikštelėje, o išsiskirsime tikriausiai kaip seni draugai, kaip bendraminčiai“, – sakė kitas šventės dalyvis.

Paskelbta kitų metų data

Ne vienas abejojo, ar Kauno „Oktoberfestui“ reikia stengtis tapti Miuncheno kopija. Per septynerius metus šventė čia užsiaugino savo publiką, savo tradicijas ir savitą charakterį.

 Per tuos metus Kauno „Oktoberfestas“ nuėjo ilgą kelią – nuo kelių palapinių prie „Volfas Engelman“ alaus daryklos iki tūkstančius žmonių pritraukiančios šventės.

 Kauno „Oktoberfesto“ augimą galima matuoti ne vien lankytojų skaičiumi ar renginio erdvės metrais.

Keičiasi ir pačių kauniečių santykis su švente. „Ne bus matyt, o jau suplanuota dalyvauti ir kitais metais“, – tvirtino ne vienas, kai M. Horbačauskas pranešė kitų metų „Oktoberfesto“ Kaune datą – 2027 m. rugsėjo 17–18 d.