Paroda, kuri vasario pradžioje bus atidaryta Nacionaliniame Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejaus Paveikslų galerijoje, nėra orientuota į išskirtinių šiuolaikinės japonų grafikos meistrų darbų pristatymą. Veikiau ji suteiks visuomenei galimybę susipažinti su tais menininkais, kuriems grafikos technika yra šalutinė kūrybos dalis.

Parodos „Pokyčiai ir individualumas: šiuolaikinių Japonijos menininkų grafika”, kuri veiks vasario 4–kovo 6 dienomis, rengėjai – Japonijos ambasada bei Japonijos fondas.

Šioje parodoje bus eksponuojami menininkų grafikos atspaudai, kurie yra variacijos tapybos technikų plotmėje, tačiau kartu tai – savarankiški meno kūriniai, gimstantys tik grafikos meno priemonėmis. Taigi tapytojų - graverių darbų pristatymas yra puiki proga suvokti šiuolaikinės Japonijos grafikos esmę. Ir neabejotina, kad paroda paskatins lankytojus naujai pažvelgti į šiuolaikinės japonų grafikos istoriją, teigia Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus atstovė Vida Labanauskienė.

Anot parodos rengėjų, visų pirma, ja siekiama atskleisti, kad šiuolaikinės japonų grafikos pagrindu buvo sukurta nauja meno sritis. Kaip matydami platų grafikos technikų potencialą, jaunieji japonų menininkai aštuntajame dešimtmetyje pradėjo kurti grafikos atspaudus, taip išplėsdami šiuolaikinio meno išraiškos priemonių galimybes. Ir nors kai kurie šio reiškinio aspektai imponavo, tačiau pagrindiniais šiuolaikinės Japonijos grafikos kūrėjais liko tie menininkai, kurie jau po Antrojo pasaulinio karo dirbo estampo ar kitose grafikos srityse.

Galerijos nuotr.

Pristatant būsimą parodą, primenama, kad menininkai, kurie kūrė šiuolaikinio meno tendencijas Europoje ir Amerikoje, buvo grafikos meno atstovai. Tačiau japonų grafikos raida užima išskirtinę vietą pasaulio meno istorijoje. Kai kurie prieškario laikotarpio japonų tapytojai, apsilankę grafikos dirbtuvėse Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, pradėjo kurti vario raižinius ir litografijas įvairių mokymų metu ar pažįstamų dirbtuvėse, tačiau šių darbų nebuvo labai daug. Po Antrojo pasaulinio karo, šeštajame dešimtmetyje, dar daugiau tapytojų susidomėjo litografijų kūrimu, o graverio - tapytojo terminas išplito Japonijoje.

Vėliau, septintajame dešimtmetyje, grafikos populiarumas dar labiau išaugo – daugybė dirbtuvių buvo įkurtos menininkams, kurie nebuvo grafikos specialistai. Tose dirbtuvėse kūrė nemažai žinomų menininkų ar dar tik kylančių avangardo atstovų. Nuo 1970-ųjų, plečiantis atspaudų rinkai, menininkai pradėjo taikyti įvairiausių stilių ir technikų arsenalą, taip suteikdami grafikos menui labai plačių galimybių. Taip buvo sukurta palanki aplinka neprofesionaliems grafikos meistrams užsiimti atspaudų kūrimu, pabrėžia parodos organizatoriai.