Kasdienybė kupina įvairių istorijų: savų ir svetimų, tikrų ir pagražintų, įsimenamų ilgam ar pamirštamų akimirksniu. Kartu su šeimininku jos keliauja iš vietos į vietą, pasipildydamos naujais sakiniais, pastraipomis ar ištisais puslapiais. X.Castillo ir A.Fructuoso darbuose istorijos tampa ženklais. Jos įveikia laiko ir erdvės ribas, susilieja į vizualią patirtį, žiūrovo patiriamą sekant paliktais parodos autorių pėdsakais.

Fotografinius koliažus ir tapybos darbus skiriantys tarpai, kampai, posūkiai, sienos, iškadruoja X.Castillo ir A.Fructuoso atkuriamą istoriją, kurioje praeities simboliai tampa šiandienos pasakojimo leitmotyvais.

Autoriai savo kūrinių nesistengia tapatinti, apjungti vizualiai, siekiant ekspozicinio vientisumo, priešingai, skirtingomis meninėmis raiškomis dailininkai sukuria dvi įtampos linijas, kurių tiesiosiose esantys simboliai žiūrovo tiriami išlaikant distanciją tarp jų, tačiau nepametant krypties.

X.Castillo koliažai – asmeninių autorės patirčių ir mitų, ikonografinių simbolių sintezė, kurioje atsiskleidžia "kolektyvinė kultūrinė vaizduotė istorijoje".

Pagrindinė (ir vienintelė) menininkės kūrinių herojė – garbaus amžiaus, aptakių kūno formų moteris, dėvinti juodai. Graikų mitų deivę primenančią fotografinių koliažų veikėją autorė transformuoja pasinaudodama jos kūno plastika. Kintant kūno padėtims fotografijų erdvėse, aukas pirmapradžiams dievams atnašaujanti deivė persikūnija į nukryžiuotąją, maldomis savo kelią grindžiančią vienuolę ir kt.

Transformacijos metu X.Castillo vaizduojama deivė ar šventoji akimirksnį apsistoja žmogiškajame, žemiškajame pavidale, balansuodama tarp dviejų pasaulių: dieviškojo ir žemiškojo. Šioje pauzėje "dievybė – žmogus ir religija – pasaulietiškumas tampa dinamiškomis sąvokomis, papildančiomis viena kitą nuolatiniame tarpusavio konflikte".

A.Fructuoso paveikslai – ilgesio refleksijos, spalva bandant išryškinti atsiminimus iš praeities. Taika ir chaosas, ramybė ir nesantaika, šviesa ir tamsumos sąveikauja menininko drobėse, siekdami dominuoti. Permainingos nuotaikos, pereinančios iš vieno kūrinio į kitą, išreiškia laiko distanciją, kurioje blukdamas atsiminimas įgauna naujų reikšmių.

Abu menininkai savo kūriniais tiria praeitį, tarsi ieškodami joje įtrūkių, pro kuriuos prasiskverbusi atmintis būtąjį laiką perkeltų į dabartį.

Kas? A.Fructuoso ir X.Castillo paroda "Ranka rankon".

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? veikia iki rugpjūčio 26 d.