KOKIU KELIU KELIAUSIME PER PAKAUNĖS KULTŪROS LAUKĄ?

Į šį klausimą atsako parengta ir neseniai Kauno rajono savivaldybės tarybos patvirtinta Kultūros strategija. Apie tai, kodėl jos reikėjo, kas išryškėjo atliekant kultūros srities analizę, kokių pokyčių galima tikėtis, kalbamės su Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoju kultūrai Luku Alsiu.

– Ar tiesa, kad Kauno rajono savivaldybė pirmoji šalyje parengė ir patvirtino tokios apimties ir gilumo Kultūros strategiją?

– Nesame pirmieji, tokį dokumentą jau turi ne viena šalies savivaldybė. Abejočiau, ar strategijos apimtis savaime yra koks nors privalumas. Manau, visas išskirtinumas slypi jos koncepcijoje.

Rengiant šią strategiją uždaviniu laikytas ne tik ketinimas parengti aiškų ir kryptingą iki 2027 metų vedantį dokumentą, bet ir noras, kad viename dokumente būtų pristatoma mūsų savivaldybės kultūros lauko analizė ir apžvelgiami svarbiausi dokumentai, reglamentuojantys kultūrą Lietuvoje ir ES. Tai daryta tikslingai – pastebime vis spartesnį mūsų kultūros įstaigų darbuotojų atsinaujinimą, pritraukiame vis daugiau naujų žmonių, tad ši strategija pasitarnauja ne tik kaip dokumentas, bet ir kaip įvadinė mokomoji priemonė, vedanti į bendrą Kauno rajono kultūrinį gyvenimą.

– Kodėl reikėjo Kultūros strategijos?

– Kultūros strategija atsirado dėl kelių priežasčių. Turbūt svarbiausioji iš jų – noras progresuoti ir auginti turimą kultūros sektoriaus potencialą, jį kryptingai koreliuojant su bendra valstybės kultūros vizija. Ne paslaptis, kad Europos kultūros sostinės titulo metai baigiasi, o mūsų savivaldybė į šį projektą investavo žymią sumą – apie 4 mln. eurų, todėl natūralu, kad norime išlaikyti tas naujas iniciatyvas, renginius ir kitas veiklas, kurios užgimė šio projekto metu. Taip pat keičiasi ir vietos bendruomenių norai, įpročiai, prie jų mūsų kultūros laukas turi derintis, todėl ši strategija nusako, kokiu keliu keliausime iki 2027 metų.

– Kas teigiamo ir kas taisytino išryškėjo atliekant Kauno rajono kultūros srities analizę?

– Mano suvokimu, didžiausia teigiamybė – kokybiškai išplėtota kultūros infrastruktūra. Šiuo metu veikiančios kultūros įstaigos yra tinkamai išsidėsčiusios per visą Kauno rajono savivaldybę – žmonėms lengva pasiekti įstaigas, jos patenkina vietos bendruomenių poreikius. Kitas teigiamas dalykas, svarbesnis už pastatus, – intelektinė galia. Strategijoje pateikta analizė dar kartą įrodo, kad Kauno rajone pilna kultūrinių iniciatyvų ir tvarumo idėjų, tokių kaip „Nemuno 7“ – didysis kultūros laivas. Dar kartą įsitikinome, kad mūsų krašto žmonės puoselėja tradicijas, jas jungia su šiuolaikinėmis estetikos formomis.

Margumas: kultūrai Kauno rajone pritaikytos įvairios erdvės. / Vyčio Šulinsko nuotr.

Analizės metu neišryškėjo ypatingų problemų, dažnu atveju jos panašios kaip ir kitose Lietuvos žiedinėse savivaldybėse. Tai, kas taisytina, padiktuos laikas: kas jau nebeveikia, ką reikia pergalvoti, ko reikia atsisakyti. Tai – natūralus procesas.

– Kokie yra kultūros vystymo Kauno rajone prioritetai?

– Yra trys prioritetinės kryptys, bet pati svarbiausia – kultūros paslaugų kokybės gerinimas.

– Kokių pokyčių šioje srityje galėtų ir turėtų atsirasti?

– Šioje srityje pokyčiai užima laiko, tačiau sieksime didesnio institucijų bendradarbiavimo, tarptautinių partnerysčių. Norime, kad greta mėgėjų meno kolektyvų atsirastų daugiau profesionalių kolektyvų, kad jie galėtų kartu kurti ir eksperimentuoti.

– Kaip apibūdintumėte pakaunės kultūros lauką?

– Kauno rajono kultūros laukas – tikrų tikriausias smaragdas, jo istorija ir tradicijos turtingos, gausu gamtos ir žmonių, viskas puikiai dera tarpusavyje. Tradicijas pakaunėje papildo šiuolaikinis menas, kuriasi naujos iniciatyvos, aktyvėja bendruomenės. Kauno rajono kultūros laukas labai gyvybingas.

– Kas pastaruoju metu jam turėjo daugiausia įtakos ir kokios?

– Manau, reikėtų išskirti du faktorius. Pirmasis – aktyvėjanti visuomenė, jos nebetenkina pasyvios vartotojos vaidmuo, ji nori būti kultūros dalyve. Tai daro tiesioginę įtaką naujų iniciatyvų kūrimuisi ir t.t. Kitas faktorius – Europos kultūros sostinės projektas.

– Ką ketinama daryti, kad naujakuriai būtų ne tik kultūros vartotojai, bet ir davėjai? Gal naujakuriai apskritai nenoriai įsitraukia į bendruomenės gyvenimą, juos mažai domina, kas kultūros srityje vyksta jų gyvenamojoje teritorijoje?

– Priemiesčių gyvenvietės auga labai greitai, žmonių daugėja. Paradoksalu, bet daugeliu atvejų naujakurių teritorijose labai greitai užgimsta naujų idėjų: nuo mainytuvių, piknikų iki bendruomeninių kino vakarų ar projektų įrengti aikšteles, parkelius. Teigti, kad naujakuriai neįsitraukia į kultūrinį gyvenimą, netikslu. Manyčiau, kartais naujakuriai kaip tik tie, kurie išjudina nusistovėjusį ritmą. Deja, pasitaiko, kad naujakuriai yra tik kultūros vartotojai. Todėl stengiamės sugalvoti naujų iniciatyvų, kurios būtų jiems patrauklios.

Nuomonė: pasak Kauno rajono savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojo kultūrai Luko Alsio, Kauno rajono kultūros laukas – tikrų tikriausias smaragdas. / Vyčio Šulinsko nuotr.

– Ar kultūros finansavimas Kauno rajone yra pakankamas? Kaip jis augo pastaraisiais metais? Ar savo korekcijų nepadarys ekonominė situacija?

– Tai ne mano kompetencijos klausimas. Aš tik galiu pasakyti, kad finansavimas išties yra pakankamas ir kad jis kasmet auga. Kol kas nematome grėsmių, kad ekonominė situacija paliestų kultūros biudžetą.

Komentaras

Irena Marcinkevičienė, Kauno rajono savivaldybės tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komiteto pirmininkė

Irena Marcinkevičienė. / KRS nuotr.

Patvirtinta Kultūros strategija papildo rajono strateginio planavimo sistemą ir numato kultūros plėtros kryptis, pabrėždama rajono savitumą ir išskirtinumą Lietuvos kontekste. Dokumente daug dėmesio skiriama esamai situacijai įvertinti: pateikti kiekybiniai ir kokybiniai duomenys ir jų analizė, galimybės ir grėsmės, priemonių planas ir įgyvendinimo nuostatos.

Kauno rajonas turi savitą kultūrinį gyvenimą ir tradicijas visose seniūnijose: bendruomenių šventes, koncertus, veikiančius meno mėgėjų kolektyvus, įvairius būrelius. Kuriant strategiją buvo daug diskutuota įvairiais aspektais, tai ir paskatino ieškoti bendrų prioritetų, tikslų ir priemonių. Patvirtinus Kultūros strategiją, atsiranda daugiau galimybių dalyvauti tarptautiniuose ir šalies finansuojamuose projektuose. Kultūros centrų planuojamos veiklos atlieps savivaldybės prioritetines kryptis ir tikslus.