– Dauguma tavo tapytų piešinių – iškilių formų, kai kurie sprendimai primena net 3D efektą, juose retai atsiranda smulkių detalių. Kodėl pasirinkai piešti būtent šitaip?
– Viskas prasidėjo nuo to, kad tik pradėjus piešti ėmė labai stipriai silpti mano rega. Kurį laiką nesiryžau apie tai šnekėti ar pagaliau įsigyti akinius, dėl to mano kūriniuose išnyko smulkios detalės, jie tapo truputį iškilesni tam, kad tapydama savo darbus aš galėčiau ne tik matyti tai, ką piešiu, bet kartu ir paliesti.
– Ar tavo kūrybos turinys, tapymo dažnumas ir įpročiai keičiasi priklausomai nuo tavo nuotaikos?
– Jeigu jaučiuosi labai pakylėta, mano kūryboje dominuoja šviesios spalvos, atspindinčios ramybę, o kai yra koks nors vidinis konfliktas, chaosas, piešiniai būna tamsesni, aštresni. Galiu piešti būdama bet kokios emocinės būsenos, bet ji visuomet atsispindės mano darbuose. Esu šiek tiek jautri, emocijos stipriai paveikia mano kūrybą.
– O koks emocinis etapas yra dabar?
– Šį savo gyvenimo etapą pavadinčiau atradimų laikotarpiu. Aš pagaliau atradau, kas aš norėčiau būti kaip žmogus, ko noriu siekti. Esu nusistačiusi tam tikrus tikslus, kurių link nuolatos judu. Atrodo, viską ragauju pirmąsyk.
– Ar manai, kad visas menas turi raminančią galią, o galbūt kai kurie jo kūriniai priešingai – sujaukia protą ar jausmus?
– Manau, sujaukti mintis labiau gali žmonės, įvairūs išoriniai veiksniai, o menas, knygos, filmai padeda pažvelgti į dalykus kiek kitaip. Mes kasdien jaukiame savo protą dėl tokių dalykų kaip santykiai, pinigai, draugai, dramos, o kūriniai, turintys gilesnę prasmę, paveikia tave visiškai kitaip, suteikia tam tikrą naudą ir energiją. Pavyzdžiui, mane labai įkvepia Čarlzo Bukovskio kūryba, iš dalies ji paveikė ir mano tapybą. Jis rašė jautriai, tačiau kartu ir ciniškai, šiurkščiai.
– Kas tavo didžiausias įkvėpimas? Esi žmogus, kuriam didžiausia mūza – gamta ar vis tik labiau kurti skatina niekada nemiegantis didmiestis?
– Čia ir buvo vienas didžiausių ir drastiškiausių pokyčių mano kūryboje. Kai buvau vaikas, visas dienas praleisdavau prie jūros arba sodyboje viduryje miško ir man buvo reikalinga gamta, jos energija, įkvėpimas. Dabartinė mano kūryba kyla iš žmonių chaotiškumo, miesto šurmulio. Man įdomios kiekvieno žmogaus istorijos, jo gyvenimas ir tai, ką slepia šis po žavia šypsena. Esu gana analitinio požiūrio žmogus, tad dažnai, pati nejausdama, pradedu nagrinėti aplinkinius, jų žvilgsnius ir juoką.
– Kaip gimė tavo tapybos kūrinių prekės ženklas "Mad Art"? Iš kur šis pavadinimas, reiškiantis "išprotėjusį meną"?
– Anksčiau tapiau savo malonumui, nesiruošiau darbų pardavinėti, planavau tiesiog juos įsirėminti, kad galėčiau pasipuošti namus. Vieną vakarą ėjau į Kauno "Rotaract" klubo visuomeninės organizacijos susirinkimą, ir taip sutapo, kad vieną įrėmintą paveikslą man atvežė tiesiai į jį. Pamatę piešinį žmonės itin susidomėjo mano kūryba, o sužinoję, kad turiu jų daugiau, ėmė klausinėti, ar turiu puslapį, kuriame būtų galima pamatyti daugiau mano kūrybos, įsigyti paveikslų. Grįžusi namo prisėdau prie kompiuterio ir gal keturias valandas bandžiau sukurti logotipą bei prekinį ženklą. Man paskambino vienas žmogus ir apie tai sužinojęs pavadino mane tikrai išprotėjusia moterimi. Pagalvojau, kad gal iš dalies tai tiesa, juk mano menas irgi labai chaotiškas, jautrus ir išsiliejęs, tad sumaniau pavadinti savo kūrybą tiesiog "išprotėjusiu menu". Č.Bukovskis yra pasakęs, kad žmonės, kurie nė kiek neišprotėja, yra be galo nelaimingi asmenys. Vadinasi, turiu dėl ko šypsotis kiekvieną rytą, gerdama savo ritualinį puodelį juodos kavos.
– Itin populiarus stereotipas, kad menininkas ir buitis – nesuderinami dalykai. Koks tavo santykis su kasdieniais darbais?
– Manau, kad mano kaip menininkės savybės yra tik jautrumas, kūryba ir kiek kitoks požiūris į viską. Tačiau buitiniai, paprasti moteriški darbai, tokie kaip skalbimas ar maisto ruoša, man tikrai nėra svetimi. Nors daug kam sunku tuo patikėti, esu pedantė. Paprastai menininko stereotipas visuomenėje – chaotiškas žmogus nešvariais plaukais, o aš kaip tik teikiu didelę reikšmę higienai, tvarkai, daiktų dėliojimui tam tikru principu. Tad nuo buities tikrai neatsiriboju. Viskas gyvenime turi sistemą, net chaosas.
– Užbaik sakinį: "Dalykas, kurio aš niekada nepadaryčiau net ir dėl didžiulės sumos pinigų, yra…"?
– Įsimylėti. Dabar yra labai daug žmonių, kurie savo santykius ir jausmus suriša su tam tikrais finansais, tai man keista, bjauru. Manau, jausmai yra tai, kas turėtų būti virš viso šito. Mylinčios akys niekuomet nebus nupirktos.
– Johnny Cashas, paklaustas, kaip įsivaizduoja rojų, atsakė: "Šis rytas, geriant kava su ja." Kaip tu įsivaizduoji rojų?
– Rojus turėtų būti vieta, kur būtum visiškai laisvas būti savimi. Neretai bandydami pritapti draugų kompanijoje ar profesinėje aplinkoje pametame dalelę savęs, pateikiame save falsifikuotus. Beje, tai itin akivaizdu socialiniuose tinkluose, čia parodomas gyvenimas ir realybė neretai kardinaliai skiriasi.
– Girdėjau, kad tavo planuose yra paroda, įkvėpta gana įdomių temų. Gal gali papasakoti plačiau?
– Šiuo metu mano tapyba turėjo sustoti, nes bandžiau kiek plačiau apmąstyti, ko noriu toliau, be to, ir visi senieji kūriniai buvo išpirkti. Per tuos kelis mėnesius atradau tam tikras temas ir jausmus, kurie turi man didžiulį įkvėpimą. Mėgstu kurti fenikso principu, leidžiant savo kūrybai kas tam tikrą laiką atgimti iš naujo, ir tikiuosi, kad kitas etapas bus didesnis, geresnis, tobulesnis. Dėl to labai rimtai planuoju parodą, kurioje pristatysiu naują žingsnį, kurį pagaliau išdrįsau žengti. Joje eksponuojami kūriniai bus įkvėpti žmonių ritualų, tradicijų, įsitikinimų, priklausomybių. Manoji – kava ir kūryba. Tikiuosi, kad atrasiu ir jūsiškes.
Karolinos MAD ART kūrinius galite rasti:
Naujausi komentarai