Į Nacionalinį Kauno dramos teatrą sugrįžta Charkivo Mykolos Lysenkos nacionalinis akademinis operos ir baleto teatras („Skhid Opera“) su pasaulio scenas užkariavusiu baletu „Žizel“ pagal Adolphe’o Adamo muziką.

Šis teatras, namus palikęs dėl Rusijos plataus masto karinės invazijos į Ukrainą, ir atlikėjai jau gerai pažįstami Lietuvos ir Kauno žiūrovams.

Teatro kolektyvas į Lietuvą atvyko 2022 m. balandį. Tuomet su Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro pagalba trupė leidosi į turą po Lietuvą. Aplankė ir Kauną: gegužę publikai parodė operą George’o Bizet „Karmen“ ir Richardo Vagnerio baletą „Pandoros misterijos“. Surengė pasirodymus Mažeikiuose, Tauragėje, Plungėje, Palangoje, Molėtuose, Šiauliuose, Joniškyje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Alytuje, Utenoje, Šakiuose, Ukmergėje.

Charkivas buvo smarkiai bombarduojamas nuo pirmųjų karo dienų. Pasak teatro generalinio direktoriaus pavaduotojos, turo vadovės Olhos Jevdokymovos, kovą mieste pasilikę artistai koncertavo daugiausia metro, tačiau vadovybė palaikė nuotolinį ryšį su išvykusiais – taip gimė projektas „Skhid Opera: įveikti atstumą“.

„Iš pradžių visiems buvo šokas, atrodė, kad karas baigsis po savaitės ar dviejų, bet praėjo mėnuo, o vadovybė pradėjo rimtai galvoti apie trupės išsaugojimą – prieš karą teatras išgyveno pakilimą; kiekvienas naujas pastatymas buvo techniškai ir kūrybiškai sudėtingesnis nei ankstesnis, tad buvo nedovanotina prarasti tokius pasiekimus“, – prisiminė O. Jevdokymova.

Pernai balandžio pabaigoje iš Ukrainos išvyko solistai, choras, orkestras, aptarnaujantis personalas, dalis su šeimomis – iš viso 250 žmonių, iš jų 20 vaikų. Pirmoji trupės stotelė buvo Lietuva, Alytaus rajone esantys Daugai. Teatro atstovės ir visi jo žmonės yra be galo dėkingi kolegoms iš Lietuvos už pagalbą ir palaikymą. Niekas neplanavo, kad turas užtruks taip ilgai ir niekas negalvojo, kad karas bus toks ilgas.

Simbolis: A. Vasylieva įžvelgia paralelių tarp Žizel ir Ukrainos patirties – abi buvo skaudžiai išduotos. / O. Shakhmatovo nuotr.

Laikini namai Slovakijoje

Nuo pernai birželio laikinaisiais teatro kolektyvo namais tapo Slovakijos Gabčikovo miesto humanitarinis centras. O. Jevdokymova džiaugiasi, kad čia yra įrengtos repeticijų erdvės solistams, chorui, baletui, yra salė, kurioje koncertuojama vietos publikai ir ukrainiečiams, kuriuos karas nubloškė į šią šalį.

Žinoma, baletas reikalauja ypatingos formos, kurią reikia išlaikyti kiekvieną dieną. Kaip sekasi rasti tinkamas sąlygas repeticijoms ir motyvacijos? Baleto trupės vadovė Antonina Vasylieva primena, kad taikos metu baleto trupę sudarė 86 žmonės. Dabar išvykoje – 36, keturi artistai dirba Charkive – koncertuoja įmonėse, pensionuose, ligoninėse. Yra menininkų, susiradusių darbą Europos trupėse. Vis dėlto pavyko suburti baleto trupės stuburą – pagrindinius solistus.

„Baletas – sunkus menas, o išlaikyti fizinę formą tam nepritaikytomis sąlygomis labai sunku, bet centre, kuriame gyvename ir dirbame, turime visas sąlygas visavertėms repeticijoms. Neseniai mums sumontavo specialias grindis, veidrodžius, pati pirkau šokėjams treniruoklius. Labai pagerėjo rezultatai. Žinoma, laikomės repeticijų grafiko, nes rengiame projektus ir pasirodymus įvairiose Europos šalyse“, – sako A. Vasylieva.

Jautrūs susitikimai

Per šį laiką laiką teatro artistai aplankė penkiolika šalių – tarp jų Austriją, Vokietiją, Italiją, Prancūziją. Koncertavo net Vatikane. Kokie pasirodymai įsiminė labiausiai?

O. Jevdokymova atvira: „Ko gero, ryškiausi įspūdžiai buvo pradžioje, kai ką tik palikome Ukrainą, kur vyko karas, kur skraidė raketos, kur daugelis paliko šeimas, kai kurių namus sugriovė. Ir, žinoma, neišdildoma, kaip mus šiltai ir nuoširdžiai pasitiko Lietuvos žmonės skirtinguose miestuose.“

Kita unikali patirtis – koncertai bažnyčiose. Skambėjo vargonų muzika – solo, vargonai su vokalistais ir instrumentalistais. „Mūsų vyriausiasis dirigentas Dmytro Morozovas – visame pasaulyje žinomas vargonininkas, vienas iš keturių, grojusių Romos popiežiui. Kai 2023 m. vasarį vėl atvykome į Lietuvą, į mūsų koncertus susirinko žiūrovų iš kitų šalies regionų, – tapome tokie artimi vieni kitam“, – pasakojo O. Jevdokymova.

Baleto artistei ir trupės vadovei A. Vasylievai įsiminė diena, kai baleto trupė po humanitarinio turo pradžios koncerto pirmą kartą nusilenkė Lietuvos publikai. „Kartu su mumis buvo ir mūsų vaikai, nešini Ukrainos ir Lietuvos vėliavomis. Publika plojo atsistojusi, verkė – ir mes nesulaikėme ašarų. Paskui buvo daug įsimintinų pasirodymų, bet tada tai buvo pirmas kartas...“ – jautriai pasakoja A. Vasylieva.

Kiekvienas koncertas, baleto spektaklis artistams – didelė atsakomybė ir šventė. Turo organizatorė sako, kad tarp ryškiausių – pasirodymas viename didžiausių operos teatrų pasaulyje „Teatro Massimo“ Palerme, Italijoje, Kongresų rūmuose Veimare, Vokietijoje, su pagrindiniais pasaulio operos scenos solistais. Dar baleto pasirodymas festivalyje Genujoje, – „Paryžiaus katedra“ buvo rodoma atviroje scenoje, neseniai vykusios gastrolės dešimtyje Vokietijos miestų.

Artistus veda nematoma likimo ranka. Berlyne, prestižinėje salėje „House of Radio“, vykusį koncertą stebėjo garsios akustinių pianinų kompanijos „C. Bechstein“ atstovas. Pasak O. Jevdokymovos, jis stebėjosi aukštu muzikantų lygiu, kurie dirba tokiomis kukliomis sąlygomis, ir padovanojo nuostabų šios kompanijos koncertinį fortepijoną. Kitą sykį orkestro pasirodymo metu prie Europos Parlamento (EP) portugalų menininkas Pedro Andrade Nunesas, įkvėptas muzikos garsų, nutapė paveikslą „Viltis Ukrainai“. Neseniai jis paveikslą padovanojo EP.

Erdvė: Charkivo baleto trupė džiaugiasi, jog laikinuose namuose turi galimybę repetuoti. / O. Shakhmatovo nuotr.

Kūryba – didžiausia viltis

Dažnam sunku įsivaizduoti, kaip galima tiek ilgai gyventi ir kurti toli nuo namų, galvojant apie karą ir jo padarinius. Galbūt kūryba, baletas, opera, muzika suteikia jėgų? „Skhid Opera“ kolektyvui pernai pavyko surengti 154 koncertus ir pasirodymus devyniose šalyse, šiemet – 134 koncertus ir pasirodymus penkiolikoje šalių. Juos aplankė 127 tūkst. žiūrovų.

Tačiau teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja didžiausiais pasiekimais vadina ne skaičius, nors jie yra įspūdingi, bet moralinę grąžą: „Koks pasididžiavimas apima, kai po koncertų mūsų klausia: „Ar tai tikrai jūsų solistai? Jūsų choras? Jūsų orkestras?“ Primename apie Ukrainą, kad ji šalia, kad karas šalia. Nė vienas neplanavome pusantrų metų palikti savo namus, šeimas, šalį. Gelbsti nuolatinė veikla, kelionės, nenutrūkstamas repeticijų procesas – taip, kaip buvo namuose Charkive. Tačiau, žinoma, visa tai labai sunku.“

Ko gero, ryškiausi įspūdžiai buvo pradžioje, kai ką tik palikome Ukrainą, kur vyko karas, kur skraidė raketos, kur daugelis paliko šeimas, kai kurių namus sugriovė.

Moralinės stiprybės reikia ir baleto trupės vadovei A. Vasylievai: „Jau penkerius metus dirbu meno vadove ir galiu pasakyti, kad tai labai didelė atsakomybė, o karo akivaizdoje ši atsakomybė išaugo dar daugiau kartų. Gana sunku tai ištverti ir protiškai, ir fiziškai. Tačiau mano charakteris tvirtas – žinau, kad galiu su tuo susidoroti ir įkvėpti šokėjus nepasiduoti.“

Ateities planai

Europoje keliaujanti trupė sulaukia ir artistų iš Charkivo, kurie prisijungia prie koncertų, o po gastrolių grįžta namo. „Vyksta nuolatinės „Zoom“ konferencijos su Charkivo teatro vadovybe, planuojami darbai, netgi kalbama apie būsimas premjeras, nes visi tikime, kad karas baigsis ir grįšime namo. Svarbu išsaugoti darbingą trupę, svarbiausius žmones – išsaugoti teatrą“, – sako O. Jevdokymova.

Šiuo metu išvykę yra 170 darbuotojų, 35 vaikai ir 27 jų šeimų nariai. Ar yra žmonių, kurie išvyko į kitas šalis ar grįžo į Ukrainą? Kai kurie grįžo į Ukrainą – ten giminės, šeimos, labai sunku gyventi atskirai. Artimiausi keliaujančio teatro planai – baletas „Žizel“ Kaune (visos surinktos lėšos atiteks Charkivo teatrui), paskui kolektyvas važiuos į baleto festivalį Estijoje. Jau suplanuota naujametė Johanno Strausso koncertų serija Kroatijoje, pasirodymai Vokietijoje su baletu „Coliukė“, o Vienoje laukia kūrybinės dirbtuvės Vienos muzikos akademijoje ir koncertas su teatro orkestru.

A. Vasylievą publika Kaune išvys šokančią Žizel. Artistė šį vaidmenį vadina ypatingu. „Šokiu kalbame apie naivumą, meilę, nuoširdumą ir apie baisią žmogaus išdavystę. Dabar labiau nei bet kada anksčiau karo akivaizdoje susiduriu su tuo, kaip greitai krinta šydas, kaip nukrinta kaukės. Ir matau viską taip, kaip yra, – matau išdavystę. Tačiau yra nuoširdi meilė ir gerumas, sielos grynumas – tai neleidžia man prarasti savęs ir išduoti savo principų“, – sako balerina.

Operos ir baleto teatro trupės laukia dar daug išbandymų ir likimo vingių, bet jų misija – supažindinti su Ukrainos kultūra, teatro meniniu lygiu yra neabejotinai unikali. Kaip kad maždaug prieš 100 metų ukrainiečių choras keliaudamas per pasaulį išgarsino dainą „Ščedrik“.