Nuolatinis "Metropolitan Operos" solistas į šį teatrą buvo pakviestas 1994-aisiais kaip jaunųjų menininkų programos dalyvis, ir jam pasiūlyta toliau tęsti vokalo studijas. Jau po dvejų metų jaunasis solistas tapo Prancūzijoje vykusio Placido Domingo operos balsų konkurso pirmos vietos laimėtoju.

Muzikinė patirtis ir svarbūs įvertinimai lėmė ryškų operos solisto tarptautinės karjeros startą. Atvykęs į Lietuvą šios savaitės pradžioje amerikietis drauge su Algimanto Treikausko vadovaujamu KMSO bei jo vyriausiuoju dirigentu Constantine'u Orbelianu įrašė žinomiausių Gaetano Donizetti, Gioacchino Rossini, Hectoro Berliozo ir Giuseppe's Verdi operų arijas.

Per įrašų pertrauką J.Osbornas pabendravo su Kauno žurnalistais ir pasidalijo įspūdžiais.

– Didelis talentas bendram darbui paprastai ieško kito didelio talento. Kaip susiėjo jūsų ir KMSO keliai į vieną bendrą projektą?

– Istorijos, kurią papasakosiu, centre yra garsi ponia Ana Ziff – "Metropolitan Operos" mecenatė, filantropė. Ji kuravo vieną didelį Londono teatro projektą – G.Rossini operos pastatymą. Jame aš dalyvavau. Susipažinome su garsiu solistu Dmitrijumi Chvorostovskiu ir jo žmona. Per jį – su dirigentu C.Orbelianu, apie kurį išgirdau daug gražių žodžių ir iš Anos lūpų. Ji netgi sakė: "Klausyk jo, šis žmogus plačią perspektyvą mato, puikiai jaučia, su juo dirbdamas dar daugiau pasieksi. Taip sužinojau ir apie KMSO, įrašiusį jau ne vieną plokštelę, o tarp jų yra tokių, kurios pelnė pasaulinį pripažinimą.

Kaip tik tuo metu galvojau apie naują programą. Ją norėjau parengti su savo žmona Lynette (Lynette Tapia – red. past.), kuri yra puiki operos dainininkė. Su C.Orbelianu tarėmės, derinome laikus, užimtumo grafikus, repetavome, ruošėmės. Ir su A.Ziff sprendėme, ką mums geriau pasirinkti, nes buvo siūloma ir kitų variantų, kitų šalių miestų, orkestrų. Vis dėlto nutarėme: važiuosime į Kauną.

– Galbūt kur nors anksčiau jums teko išgirsti gyvai grojant KMSO, juk jis nemažai koncertuoja ir už Lietuvos ribų?

– Aš niekada nemačiau ir negirdėjau gyvai grojančio būtent šio orkestro. Bet apie jo darbus gerai žinau. Tikiu, kad žmonės, kurie tuos darbus daro, ir mūsų bendras projektas bus lydimi sėkmės. Su šypsena dabar prisimenu, kai dar Amerikoje diskutuojant apie galimą bendrą su KMSO projektą, šį orkestrą pažįstantys man sakė: važiuok, drauge padirbėsite ir tikrai tas darbas tavo gyvenime bus gražus kūrybinis nuotykis.

– Ateinančios savaitės pradžioje darbinė to nuotykio dalis baigsis ir jūs keliausite namo, nes atvykote tik įrašyti plokštelės. Galbūt kauniečiai ateityje turės progą išvysti amerikietį solistą J.Osborną scenoje Kaune, ar įsiterptų šio miesto vardas į jūsų užimtumo grafiką?

– Aš tikiuosi, kad taip ir bus. Iš pradžių, dar prieš man atvykstant į Lietuvą, buvo planų surengti Kaune ir koncertą. Paskui įsitikinome, kad to padaryti negalėsime kaip tik dėl mano užimtumo. Bet dabar su Kauno orkestro vadovu A.Treikausku dėliojame tolesnius bendradarbiavimo planus ir žadame turėti dar ne vieną projektą. Galvojame apie koncerto Kaune datą. Jis galėtų būti kitąmet, ne anksčiau. Tikriausiai tuomet man bus visai įmanoma rasti savo grafike kelionei į Kauną ir koncertui čia tris reikalingas dienas.

– Papasakokite trumpai apie save: kaip atradote muziką ir supratote, kad ji – jūsų pašaukimas, gyvenimo prasmė, profesija?

– Gyvenimo pradžioje mano ateities planuose muzikos nebuvo, apie operą iš viso nieko esminio nežinojau. O paskui, būdamas šešiolikos, per televiziją pamačiau "Sevilijos kirpėją". Tai pakeitė mano supratimą. Tiesa, mokiausi groti trimitu, grojau, bet nerimtai. Nuo vaikystės dainavau chore, buvau solistas bažnyčioje.

Sulaukęs 21-ų, ryžausi dalyvauti "Metropolitan Operos" konkurse, skirtame jauniems solistams. Tas laimėjimas tapo posūkiu mano gyvenime operos link. Supratau, kad šioje srityje sieksiu karjeros, o visa kita man nebeįdomu.

– Neabejoju, kad jūs atrinkote kūrinius plokštelei drauge su orkestro vyriausiuoju dirigentu C.Orbelianu ir vadovu A.Treikausku. O kas nulėmė, kad ta, bet ne kita muzika joje skambės, – rinkos situacija, jūsų sukauptas repertuaras, KMSO profesionalumas ar kas kita?

– Visa, ką išvardinote, savaime aišku, lemia. Tačiau šiuo atveju svarbiausia, kad naująją savo plokštelę nusprendžiau dedikuoti garsiam prancūzų tenorui Gilbert'ui Diuprez, kuris 1835-aisiais pirmasis iš tenorų visu balsu pradėjo dainuoti aukštąją "do" natą. Tai buvo išskirtinio talento operos dainininkas. Jį prisimenant, mūsų su KMSO bendroje plokštelėje skambės ne italų, bet prancūzų kalba. Šia kalba bus atliekamos italų kompozitorių arijos fenomenalaus tenoro G.Diuprez atminimui.

– Pažįstu kaunietį gydytoją, kuris sukaupęs didelę klasikinės muzikos plokštelių kolekciją, o joje vien Antonio Vivaldi "Metų laikų" įrašų – daugiau nei 40. Ar jūs pats sau jau išsiaiškinote, koks mėgstamiausias jums kūrinys?

– Galiu atsakyti trumpai: man mylimiausia – Hectoro Berliozo opera "Benvenutas Čelinis". Dvi arijas iš šios operos kaip tik įrašysiu Kaune.

– Kokie bus artimiausiu metu jūsų planai, kai grįšite iš Kauno namo?

– Kitas projektas, kuriame dalyvausiu, – operos "Vilius Telis" pastatymas Niujorko "Metropolitan Operoje". Paskui – "Otelas" – Neapolyje (Floridoje), San Karlo teatre. Bus nemažai darbo teatre, koncertų kitose scenose, kur kartu su žmona pristatysime mūsų parengtas programas.