Scena ir patirtis
B. Sodaitytės bagaže – ketvirtis amžiaus Kauno valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT), daugiau kaip trys dešimtmečiai darbo su mokiniais ir studentais.
Ji sukūrė daugybę ryškių vaidmenų operose ir miuzikluose Lietuvoje ir užsienyje.
Išugdė būrį sėkmingų dainininkų, tarp jų – sopranai Gitana Pečkytė, Marija Arutiunova, Vismantė Benkunskienė, Gintarė Ramanauskaitė, Viktorija Zeilikovičiūtė, Agnė Mozūraitė, Kotryna Dogodajeva, Gabija Lokytė, Lukrecija Marčiulaitytė, Radvilė Pauraitė, mecosopranai Iveta Kalkauskaitė, Gabrielė Bielskytė, Aistė Jakaitė, Lurda Bukau, tenoras Rokas Laureckis, baritonai Paulius Kaminskas, Ervinas Jasevičius, Klaudijus Zajančkauskas, Lukas Katinas, bosas Joris Rubinovas.
Nesirgdavau. Stiprus balso aparatas. Keli koncertai per dieną – prašau. Reikia ir darai.
Pasakė suorganizavę
B. Sodaitytės garbei studentų surengtame koncerte skambėjo įvairių epochų ir žanrų vokalinė muzika: arijos, duetai ir ansambliai. Vyravo jauki, šilta, žaisminga atmosfera.
„Pirma salę suorganizavo, o tik paskui man pasakė“, – prasitarė B. Sodaitytė. Kitaip kažin ar būtų įmanoma ją įkalbėti tokiam dalykui, nes dėmesį savo asmeniui ji mieliau keičia į dėmesį kitiems.
„Jubiliejus man visiškai nieko nereiškia. Nekreipiu dėmesio į gimtadienius, bet pagalvoju, kad jau daug. Metai klojasi, klojasi. Jie truputį gąsdina, bet tokioje aktyvioje veikloje esu... Atrodo, kad dar turiu jėgų, žinių, galiu padėti kitiems, žinau, kaip galima išspręsti vokalines problemas. Užsikuriu ir prasta savijauta, jeigu man tokia pasitaiko, nueina į antrą planą“, – „Kauno dienai“ teigė docentė ir vokalo pedagogė.
J. Gruodžio konservatorijoje ji jau nebemoko – nebespėja. Susikoncentravo į darbą su Kauno valstybinio choro choristais ir studentais Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje.
Jaunystėje bijojo
B. Sodaitytė tarstelėjo: nors jai labai patinka pedagoginis darbas, jaunystėje jo bijojo. „Galvojau, kad nesugebėsiu kitiems paaiškinti, – išsižiojai ir paleidai garsą. Manau, kad su manimi pedagogai nevargo. Tik iš pradžių. Užtrukau tris mėnesius, kol supratau. Mano pirmas mokytojas vis sakydavo: visi supranta apie kvėpavimą, o tau niekaip neišaiškinu. Supykau ant savęs ar kažko kito. Galvojau, na, palaukit, aš pragysiu. Taip ir atsitiko“, – konstatavo pašnekovė.
Prisiminė, kad kai laimėjo pirmą konkursą, įgijo pasitikėjimo ir nuo tada tiesiog plaukė dainavimo vandenynu, įveikdama visas bangas ir taifūnus. „Manimi patikėjo ir pati savimi patikėjau“, – pasakojo B. Sodaitytė ir pridūrė, kad per 25 metus – tiek karaliavo scenoje – vos kelis kartus į medikus kreipėsi dėl nedarbingumo pažymėjimo.
„Nesirgdavau. Stiprus balso aparatas. Keli koncertai per dieną – prašau. Reikia ir darai“, – į prisiminimus leidosi B. Sodaitytė.
KVMT solistė kaip vieną mėgstamiausią savo vaidmenų įvardijo Suzuki (Giacomo Puccini operoje „Madam Baterflai“). „Tas vaidmuo antraplanis, bet labai gilus, rimtas“, – pridūrė jubiliatė. Išskyrė Nensi vaidmenį (Friedricho von Flotow „Marta“), Dorabelos koketiškoje Wolfgango Amadeus Mozarto operoje „Visos jos tokios“.
Dar paminėtini jos vaidmenys: Santuca (Pietro Mascagni „Kaimo garbė“), Čipra Johanno Strausso „Čigonų barone“, Nensi Benjamino Britteno „Alberte Heringe“, Sona – G. Kačelio „Piršlės išdaigose“, Inesa – G. Goberniko „Meile nežaidžiama“ ir daugelis kitų.
Bendradarbiaudama su chorais ir orkestrais solistė atliko W. A. Mozarto „Karūnavimo Mišias“, Antonio Vivaldi „Šventąsias Mišias“, Gioachino Rossini ir Giovanni Battistos Pergolesi „Stabat Mater“. Šios stambių formų programos skambėjo Vokietijoje, D. Britanijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje, JAV ir kt.
Atrodo, kad dar turiu jėgų, žinių, galiu padėti kitiems, žinau, kaip galima išspręsti vokalines problemas. Užsikuriu ir prasta savijauta, jeigu man tokia pasitaiko, nueina į antrą planą.
Paskutinė eilė
„Kai neliko teatro, pradėjau dirbti su mokiniais, studentais“, – apie pedagoginės karjeros pradžią pasakojo B. Sodaitytė. Pasitikslinome, ką turi omenyje, sakydama „neliko teatro“? „Kai palieki teatrą, kai jame nebedirbi, pamiršti apie jį“, – paaiškino pašnekovė.
Ji akcentavo, kad blogi patarimai dainuojančiam žmogui gali lemti balso defektus, kuriuos vėliau sunku atitaisyti. Jos studentams įkalta ir apie aiškios taisyklingos tarties svarbą.
„Visąlaik turiu norą išsaugoti dainuojančio žmogaus tembrą. Daug kas aišku vien iš to, kaip žmogus kalba. Kalbėdamas perduoda tembrą, jėgą. Kai pridedu kvėpavimą, tada ir suskamba. Visada pabrėžiu, kad ir kalbant, ir dainuojant reikia aiškiai artikuliuoti, taisyklingai kvėpuoti. Tada tekstas eis į žiūrovą, klausytoją. Teatre jus turi girdėti ir trečio aukšto paskutinė eilė. Turi perduoti žodį, mintį“, – sakė B. Sodaitytė.
„Gerai sakėte“
Grįžkime prie jubiliejaus. „Sakėte, kad jubiliejus jums ne šventė. O kas jums yra šventė? – pasiteiravome. – Kai mokinio balsą pavyksta ištraukti?“ „Taip. Mokinių, studentų koncertai, geri pasirodymai, sėkmingi egzaminai. Aišku, dar šv. Kalėdos, Velykos, bet mintyse – su savo darbu, su rezultatais, su ta kančia, kurią kenčiu už mokinius, studentus tikriausiai dar stipriau nei jų mamos. Noriu jiems padėti, man svarbu, kad nepakenkčiau, kad atvesčiau į kelią, į kryptį. Noriu, kad suprastų, suvoktų, nebūtinai dabar, kad ir vėliau, kai subręs. Būna, kad po kažkiek laiko pripažįsta: gerai sakėte“, – pasidalijo B. Sodaitytė.
Patarimų negaili ne tik kaip valdyti balsą ar elgtis scenoje, bet ir bendram įvaizdžiui, kasdienei eisenai. „Kad neitų kaip per arimus“, – nusijuokia B. Sodaitytė.
Čia pat priduria, kad visi studentai – su savo norais, su savo charakteriu. „Turime susiderinti“, – sakė dėstytoja.
Naujų veiklos planų neturi. Tiesiog norėtų, kad dabartiniai jos studentai sėkmingai pabaigtų akademiją. „Aš tada tikriausiai keliausiu į užtarnautą poilsį“, – apie posūkį prabyla B. Sodaitytė.
Taip jau yra sakiusi ir anksčiau. „Studentai tiesiog ateina pas mane. Galvoju, kada čia man jau nutraukti pedagoginę veiklą, bet vis šast ir atsiranda naujų mokinių“, – veiklą vis tęsia B. Sodaitytė.
Nusijuokėme: kažin kaip atrodytų užtarnautas poilsis? Negi nusėdėtų vietoje be veiklos? „Laisvomis dienomis džiaugiuosi, bet nuo ilgesnės tylos, ramybės pavargstu, ima suktis mintys apie reikalus. Neįsivaizduoju, ką veikčiau. Gal eičiau, vaikščiočiau?“ – svarstė pedagogė, kurios didelė laisvalaikio dalis – spektakliai, pasirodymai.
Prof. dr. Saulius Gerulis, VDU Muzikos akademijos dekanas:
Docentė B. Sodaitytė yra išskirtinio talento dainininkė, puikiai atlikusi daug svarbių vaidmenų įvairiuose teatruose. Jubiliejaus dieną kalbame apie pedagogės talentą. Neabejoju nė sekundės – ji viena iškiliausių dabartinio laikotarpio vokalo pedagogų. Ji natūraliai turi puikiausius duomenis ir, kas svarbiausia, jų principus sugeba unikaliai perduoti mokiniams, studentams. B. Sodaitytei tai duota gamtos ir ji geba tai integruoti į mokymą ir perdavimą kitiems. Unikalu. Sėkmės Jums, docente.
Iveta Kalkauskaitė, KVMT solistė, VDU Muzikos akademijos dėstytoja:
B. Sodaitytė – ypatingo darbštumo žmogus. Visą savo gyvenimą ji paskyrė dainavimo menui ir pedagogikai. Esu girdėjusi daugybę pasakojimų apie dėstytojos profesionalumą teatro scenoje – kiekviena jos nata, kiekvienas judesys kupini prasmės ir tikro jausmo. Pedagoginiame kelyje Birutė taip pat atiduoda visą save neskaičiuodama laiko, jėgų ar sveikatos, siekdama geriausio rezultato.
Džiugu, kad jos studentai sėkmingai dainuoja profesionaliose scenose, kiti pasirenka pedagogo kelią, tačiau visus vienija meilė muzikai – kiekvienas atranda savo vietą po saule.
Kiekviena paskaita su dėstytoja – ypatinga. Jos metu netrūksta ne tik profesinių žinių, bet ir gyvenimiškų pamokų. Birutei itin svarbūs ją supantys žmonės, žmogiškosios vertybės, meilė ir pagarba profesijai – visa tai ji dosniai perduoda mums, savo mokiniams.
Dėstytoja nuolat lanko teatrą, palaiko mus spektakliuose, visada randa gerą žodį ar naudingą patarimą. Ji – vienas svarbiausių žmonių mano gyvenime, tarsi antra mama, išleidusi į profesinį kelią ir lydinti jame iki šiol.
Naujausi komentarai