Muzikinis savaitgalis: nuo baroko iki šių dienų legendų | KaunoDiena.lt

MUZIKINIS SAVAITGALIS: NUO BAROKO IKI ŠIŲ DIENŲ LEGENDŲ

Kitą savaitgalį XXVII Pažaislio muzikos festivalis savo gerbėjams atskleis naujų muzikos slėpinių: nuo baroko genijaus Johanno Sebastiano Bacho retai atliekamų kūrinių, jaunųjų lietuvių atlikėjų meistrystės iki gitaros burtų.

Legendiniai motetai

Rugpjūčio 19 ir 20 d. Pažaislio vienuolyno ir Dubingių Šv.Jurgio bažnyčiose Pažaislio muzikos festivalis kviečia klausytis itin retai Lietuvoje atliekamos muzikos – skambės chorinės muzikos kūrybos šedevrais laikomi J.S.Bacho motetai. Juos atliks Roberto Šerveniko diriguojamas profesionalusis Kauno valstybinis choras, basso continuo partiją atliks violončelininkė Asta Krištaponienė ir pianistė Lina Krėpštaitė.

Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu.

XII a. susiformavęs sakralinės giesmės – moteto žanras bėgant laikui keitėsi ir tobulėjo, įgavo įvairių formų ir tam tikrų tautinių bruožų. Protestantiškoje baroko epochos Vokietijoje jis tapo savarankišku žanru – vokišku motetu ir buvo kuriamas ne tradiciniu lotynišku, o vokišku tekstu. Muzikologai vienbalsiai sutaria, kad žanrinio ir muzikinio tobulumo viršūnę motetas pasiekė J.S.Bacho kūryboje. Jo meistriškai sukomponuoti, kupini įvairiausių polifoninių išraiškos priemonių motetai dažnai vadinami motetinėmis fugomis.

Šv.Tomo bažnyčios berniukų mokyklos choras J.S.Bacho motetus savo repertuare išlaikė net po kompozitoriaus mirties. Išliko užfiksuotas faktas, kad vienas iš motetų buvo atliktas, kai Leipcige viešėjo Wolfgangas Amadeus Mozartas. Chorui tuomet vadovavo J.S.Bacho mokinys Friedrichas Dolesas. „Štai kur dvasia, tai – nuostabu. Aš turiu tai pamatyti”, – sušuko W.A.Mozartas ir paprašė natų. Kai jam atnešė visų balsų partijas, didysis Vienos klasikas sudėliojo natas aplink save ir kurį laiką jas studijavo. Liudininkai pasakoja, kad kūrinius W.A.Mozartas įvertino puikiai ir galų gale pasakė: „Pasirodo, dar yra kai kas, iš ko galima pasimokyti...“

Pažaislio muzikos festivalio klausytojai girdės keturis iš aštuonių išlikusių J.S.Bacho motetų: dvigubam chorui parašytus „Singet dem Herrn ein neues Lied“ („Giedokite Viešpačiui naują giesmę“), „Komm, Jesu, komm“ („Jėzau, ateik“), penkiabalsį „Jesu, meine Freude“ („Jėzau, mano džiaugsme“) ir keturiems balsams skirtą „Lobet den Herrn alle Heiden“ („Šlovinkite Viešpatį, visos tautos“). Šie vokalinio meno šedevrai skambės taip, kaip buvo įprasta J.S.Bacho tarnystės Šv.Tomo bažnyčioje Leipcige metais – pritariant vargonų pozityvui ir violončelei.

Širdies poemos

Rugpjūčio 20 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje intriguojančią programą „Širdies poemos“ atliks Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir pianistė Onutė Gražinytė. Diriguos vis sparčiau užsienio šalyse karjeros laiptais kopianti jaunosios kartos dirigentė Giedrė Šlekytė.

Atlikėjų pasirinktoje programoje skambės retai girdimi ir išskirtiniai kūriniai. Koncertą pradės Maurice'o Ravelio choreografinė poema orkestrui „Valsas“, sukurtas choreografo Sergejaus Diagilevo. Išgirdęs muziką, žymusis choreografas ištarė: „Tai šedevras, bet ne baletas. Tai – baleto portretas.“ M.Ravelį taip įskaudino ši pastaba, kad jis nutraukė bet kokią draugystę su S.Diagilevu ir vėliau šių menininkų santykiai vos nesibaigė dvikova. Vis dėlto „Valsas“ netruko įsitvirtinti tiek koncertų salėse, tiek įvairiose baleto ir šiuolaikinio šokio scenose, o po kompozitoriaus mirties muzikologas Paulis Landormy šį kūrinį apibūdino kaip „netikėčiausią iš visų M.Ravelio kompozicijų, atskleidžiantį mums iki šiol nepažintus kompozitoriaus aspektus – romantizmo gelmes, jėgą, veržlumą ir naujas išraiškos priemones.“

G. Šlekytė / Asmeninio archyvo nuotr.

M.Ravelis partitūrą pradeda trumpa įžanga: „Silpnai tarsi pro debesis galima įžiūrėti valsą šokančias poras. Debesys pamažu išsisklaido ir matome didžiulę salę, užpildytą šėlstančios minios. Scena pamažu šviesėja ir visiškai nušvinta orkestrui pasiekus fortissimo. Veiksmas vyksta imperatoriškajame dvare apie 1855-uosius metus.“

Antrasis vakaro kūrinys – fortepijonui ir orkestrui parašytas garsiojo estų kompozitoriaus Arvo Pärto „Lamentate“, kurį įkvėpė britų skulptoriaus Anisho Kapooro sukurta frygų satyro Marsijo, iškvietusio Apoloną į muzikinę dvikovą, skulptūra. Trečioji koncerto kompozicija – Ramintos Šerkšnytės „Vasarvidžio daina“, apie kurią vokiečių kritikai rašė: „Kūrinys sujungia ilgesingai užaštrintus sąskambius, virpančius nuo įtampos ir ekstazės.“ Programą vainikuos didinga Richardo Strausso siuita operos „Rožės kavalierius“ temomis.

„Baltijos šalys nepaliauja mūsų stebinti išskirtinėmis ir ryškiomis meninėmis asmenybėmis!“ – taip užsienio spaudoje pristatoma jaunosios kartos lietuvių dirigentė G.Šlekytė, kurį laiką buvusi Klagenfurto miesto teatro orkestro pirmąja kapelmeistere, o šiuo metu einanti Linco Brucknerio orkestro pagrindinio kviestinio dirigento ir Bavarijos valstybinio teatro muzikos asistento pareigas. G.Šlekytė yra 2015 m. Kopenhagoje vykusio tarptautinio Malko jaunųjų dirigentų konkurso laureatė, 2013 m. Kipre vykusiame tarptautiniame dirigentų konkurse „Solon Michaelides“ pelnė II premiją (I premija niekam nepaskirta). 2015 m. kovą ji buvo nominuota Zalcburgo festivalio jaunųjų dirigentų apdovanojimui, o 2018 m. Tarptautiniuose operos apdovanojimuose buvo pristatyta „Metų debiutanto“ nominacijai.

Muzikų šeimoje gimusi O.Gražinytė pažintį su fortepijonu pradėjo būdama vos penkerių, vėliau mokėsi Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje, studijavo Hanoverio aukštojoje muzikos, teatro ir medijų mokykloje, nuo pirmųjų studijų metų tapo Yehudi Menuhino fondo „Live Music Now“ stipendininke. Meistriškumą atlikėja tobulino kursuose pas žymius fortepijono pedagogus, iškovojo laurus dešimtyje nacionalinių ir tarptautinių konkursų. Jos pasirodymų klausėsi Šveicarijos, Italijos, Austrijos, Vokietijos, Estijos, Nyderlandų, Lenkijos ir Danijos publika, pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Kauno miesto simfoniniu, Alikantės universiteto filharmonijos, Zalcburgo Mozarteumo ir Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos orkestrais. Prieš metus, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaline filharmonija ir Leipcige įsikūrusia leidykla „Accentus Music“, buvo išleista debiutinė O.Gražinytės kompaktinė plokštelė „Lamentate“.

Jau spėjusi išsikovoti tvirtas koncertuojančios pianistės pozicijas atlikėja taip apibūdina savo požiūrį į muzikavimą: „Mano tikslas yra kelionė. Ji turi džiuginti, maloninti, užvesti ir vesti. Muzikoje jaučiuosi laisvai ir noriu garsais paliesti kiekvieną žmogų. Galbūt didžiausia svajonė yra gebėti muzikoje rasti vis daugiau ir daugiau, o tada tais radiniais dalytis su žmonėmis. Gebėti parodyti, koks gražus, įvairus ir beribis yra emocinis garsų vandenynas.“

Gitaros magija

Rugpjūčio 21 d. Kauno valstybinėje filharmonijoje XXVII Pažaislio muzikos festivalio klausytojai turės unikalią progą gyvai pasiklausyti vieno iš labiausiai pasaulyje pripažintų klasikinės gitaros virtuozų muzikavimo. Koncertą „Gitaros magija“ festivalio publikai dovanos Jungtinėje Karalystėje gyvenantis, iš Juodkalnijos kilęs gitaristas Milošas Karadaglićius, visame pasaulyje žinomas kaip Miloš.

Jo parengtoje programoje skambės nemarūs baroko epochos genijaus J.S.Bacho, XVIII a. ispanų gitaros virtuozo ir kompozitoriaus Fernando Soro, ispanų tautinę muziką į akademinį lygmenį iškėlusio Isaaco Albénizo ir svarbiausia figūra XX a. brazilų muzikos pasaulyje laikomo Heitoro Villos-Loboso kūriniai.

M. Karadaglić / Asmeninio archyvo nuotr.

„Meilė iš pirmo garso“ – taip Milošas apibūdina akimirką, kai, būdamas aštuonerių, pirmą kartą į rankas paėmė seną, apdulkėjusią namuose rastą gitarą. Būdamas septyniolikos jis nusiuntė vaizdo įrašą į Londono Karališkąją muzikos akademiją ir gavo kvietimą ten studijuoti. Praėjus dešimčiai metų nuo studijų Londone pradžios atlikėjas pasirašė sutartį su legendine klasikos įrašų kompanija „Deutsche Grammophon“, nors jau iki to laiko jo klausytis susirinkdavo pilnutėlės salės.

Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.

Vienas ryškiausių šio periodo pasirodymų – solo rečitalis „Royal Albert Hall“ salėje. Tai buvo pirmasis toks gitaros rečitalis salės istorijoje, kritikai negailėjo pagyrų: „Labiausiai neįprasta buvo tai, kad gitaristas, teturėdamas vieną mikrofoną ir santūrų apšvietimą, sugebėjo didžiulę salę paversti jaukia ir intymia erdve. Ryškiausia žvaigžde čia tapo pati gitara – dėl rankų miklumo, paverčiančio  M.Karadaglićių ne tik burtininku, bet ir rimtu, netgi tobulu muzikantu.“

Pirmieji Milošo albumai „Mediterraneo“ ir „Latino“ buvo itin sėkmingi, o su Londono filharmonijos orkestru įrašyti Joaquíno Rodrigo koncertai gitarai tapo tikra bomba. Kitas albumas „Blackbird – The Beatles Album“, kuriame skamba unikalios grupės „The Beatles“ dainų aranžuotės, buvo sutiktas itin palankiai. Įrašydamas šį albumą atlikėjas bendradarbiavo su džiazo pasaulio legenda Gregory Porteriu, popdainininke Tori Amos, violončelininku Stevenu Isserlisu ir indiškojo sitaro superžvaigžde Anoushka Shankar. Penktasis jo studijinis albumas „Sound of Silence“ taip pat neišvengė populiarumo – čia išradingai pateikiamas klasikinės muzikos solo gitarai lobynas, naujoviškos akademinių kūrinių aranžuotės, papildytos lengvais populiariosios muzikos potėpiais.

Milošas žinomas ne tik kaip atlikėjas – jis žymiai prisidėjo prie gitaros populiarinimo. Pradedantieji gitaristai gali mokytis iš leidyklos „Schott“ išleistų „Play Guitar with Miloš“ knygų serijos, o „BBC Music Magazine“ pripažino atlikėją vienu iš šešių geriausių praėjusio šimtmečio pasaulio gitaristų.

Kaip solistas Milošas grojo su Londono ir Los Andželo filharmonijos, Atlantos ir Čikagos simfoniniais, Filadelfijos, Klivlendo, Ispanijos nacionaliniu, Romos Šv.Cecilijos (Santa Cecilia) ir Tokijo NHK orkestrais. Praėjusio sezono koncertų keliai pažymėti pasirodymais Verbier (Šveicarija), Šlėzvigo-Holšteino, Stambulo, Kotoro ir Ostravos muzikos festivaliuose, rečitaliais Niujorke, Londone, Vašingtone, koncertais su Atlantos ir Detroito simfoniniais ir Metropolitano orkestrais.

Milošas groja 2007 m. pagaminta išskirtine australų meistro Grego Smallmano rankų darbo gitara. Šio meistro instrumentai išsiskiria ne tik neįprasta forma ar gamybai naudojama mediena, bet ir švelniu, giliu tembru. Ne veltui šio meistro gamintus instrumentus renkasi tokios gitaros pasaulio įžymybės kaip Johnas Williamsas ir Xuefei Yangas.

Šiais metais įvyko naujas posūkis Milošo karjeroje – jis pasirašė sutartį su legendine įrašų kompanija „Sony Classical“. Pirmasis albumas bendradarbiaujant su šia kompanija bus išleistas kitais metais, jame skambės baroko epochos repertuaras solo gitarai.


Kas? Koncertas „Johann Sebastian Beach Bach – Motetai“.

Kur? Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 19 d. 19 val.

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 16 val.

Kas? Koncertas „Širdies poemos“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 20 d. 18 val.

Kas? Koncertas „Gitaros magija“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 21 d. 18 val.

GALERIJA

  • G. Šlekytė
  • M. Karadaglić
Asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS