Nauja Pažaislio festivalio savaitė: nuo Vienos klasikų iki operos magijos | KaunoDiena.lt

NAUJA PAŽAISLIO FESTIVALIO SAVAITĖ: NUO VIENOS KLASIKŲ IKI OPEROS MAGIJOS

  • 2

Kryptingai vykdydamas pažadą derinti naujas ir laiko patikrintas tradicijas XXVI Pažaislio muzikos festivalis tęsia šiųmetinę kelionę. Pirmąją rugpjūčio savaitę klausytojų lauks susitikimai su meistrais, klasikinius opusus atliekančiais su ypatinga pagarba ir subtilia šiuolaikine interpretacija.

Metus išlauktas koncertas

Rugpjūčio 5-ąją Kauno valstybinėje filharmonijoje muzikuos svečiai iš Austrijos. Spalvingą programą "Klasika iš Vienos" pristatys styginių instrumentų kvintetas "Wiener Kammersymphonie". Festivalio organizatoriai neslepia džiaugsmo ir pasididžiavimo: pernai dėl pandemijos teko atšaukti šio kolektyvo koncertą Kaune, po ilgų derybų pavyko suderinti jų atvykimą šiais metais.

"Wiener Kammersymphonie" koncertas puikiai atliepia šių metų Pažaislio muzikos festivalio moto "Nauja. Klasika". Ansamblis savo kūrybiniame kelyje remiasi pačiomis stipriausiomis klasikinėmis tradicijomis, o kartu drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos repertuarą. Kiekvienu savo koncertu kvintetas kviečia klausytojus atrasti sintezę tarp jau klasika tapusios naujosios muzikos ir kaskart naujai skambančios klasikos", – sako Pažaislio muzikos festivalio organizatoriai.

Violončelininko Sergio Mastro vadovaujamas styginių kvintetas "Wiener Kammersymphonie", kurio kiti nariai yra smuikininkai Matyasas Andrasas ir Jovana Raljic, altininkas Nebojsa Bekcicius ir kontrabosininkas Felipe Medina – mažas orkestras, sudarytas iš penkių Vienoje reziduojančių aukščiausios prabos muzikantų. Jų bendradarbiavimas sujungia asmeninius meninius potyrius į bendrą, stulbinantį muzikavimo džiaugsmą.

Ansamblis susibūrė 2006-aisiais, Wolfgango Amadeus Mozarto metais, ir debiutavo Ispanijoje itin sėkmingų koncertų serija. Šiuos koncertus tiek publika, tiek muzikos kritikai priskyrė vieniems ryškiausių sezono pasirodymų. Veiklos pradžioje ansamblis koncentravosi į W.A.Mozarto ir kitų Vienos klasikų repertuarą, bet ieškodamas naujų išraiškos formų pamažu išplėtė atliekamų kūrinių skalę iki XXI a. opusų.

Sodru: K.Benedikt su žiūrovais dalysis ypatingą istoriją turinčios A.Ponchielli operos magija. / Organizatorių nuotr.

Kiekvieno koncerto metu išlaikydamas aukščiausią muzikavimo kokybę ansamblis nuolatos sulaukia pasiūlymų pasirodyti visame pasaulyje. Jo klausėsi prestižinių muzikos festivalių ir žinomiausių koncertų salių publika, kolektyvas gastroliavo Pietų Amerikoje, lankėsi bene visose Europos šalyse. Kvintetas didžiuojasi glaudžiu bendradarbiavimu su kompozitoriumi Stefanu Pelzlu ir aukščiausiais reitingais įvertinta jo kūrinių kompaktine plokštele.

Kolektyvo kūrybinė vizija artima mažo kamerinio orkestro formatui, todėl atlikėjai drąsiai imasi iššūkių atlikti kamerines simfonijas ir kitus orkestrui parašytus kūrinius. Muzikantai teigia, kad klasikinė simfonija, atliekama styginių kvinteto, gali skambėti visiškai naujai.

"Wiener Kammersymphonie" parengtoje programoje skambės grakštusis Josepho Haydno "Divertismentas", austrų kilmės amerikiečių kompozitoriaus Ericho Wolfgango Korngoldo pjesė "Pasakų paveikslėliai", antrosios Vienos mokyklos atstovo Antono Weberno "Lėtoji dalis" ir specialiai šiam kolektyvui sukurtas austrų kompozitoriaus, žinomo džiazo saksofonininko Stefano Pelzlo kūrinys "Portretas trimis spalvomis".

Arčiau dangaus

Klausytojai, suskubę iš anksto įsigyti bilietų, rugpjūčio 7 d. Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje susitiks su dviem sėkmingai tarptautinės karjeros laiptais kopiančiais atlikėjais: violončelininku Edwardu Kingu ir pianiste Onute Gražinyte. Koncerte "Amžinybės akimirka" skambės Claude Debussy, Ludwigo van Beethoveno, Arvo Pärto, Olivier Messiaeno, Roberto Schumanno ir Ástoro Piazzolla muzika.

Ansamblis savo kūrybiniame kelyje remiasi pačiomis stipriausiomis klasikinėmis tradicijomis, o kartu drąsiai neria į šiuolaikinės muzikos repertuarą.

Patys atlikėjai muzikinę programos koncepciją apibūdina taip: "Rinkdamiesi programą norėjome muzikos, kuri derėtų prie gamtos, į ją įsilietų. Norėjome muzikos, kuri žmonėms suteiktų džiugesio ir šviežumo po šių nelabai lengvų laikų. Norėjome muzikos, kuri priverstų suklusti ir susimąstyti apie dalykus, kurie vyksta pasaulyje, virš ir tarp mūsų visų."

Susitikimas su "Lietuviais"

Rugpjūčio 8-ąją Jonavos Joninių slėnyje XXVI Pažaislio muzikos festivalis dovanos klausytojams šventiška nuotaika spindintį koncertą "Operos magija". Diriguojant Modestui Pitrėnui Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, sopranas Jūratė Švedaitė ir tenoras Kristianas Benediktas kvies klausytis gražiausių Amilcare Ponchielli operos "Lietuviai" ištraukų. Šį nemokamą koncertą Jonavos gyventojams ir miesto svečiams dovanoja Jonavos rajono savivaldybė.

Sodru: J.Švedaitė su žiūrovais dalysis ypatingą istoriją turinčios A.Ponchielli operos magija. / Organizatorių nuotr.

Kaip nutiko, kad Lietuvos vardas pateko į operos žanro aukso fondo puslapius? Operos "Lietuviai" istorines peripetijas žaismingai ir šmaikščiai aprašo muzikologė Jūratė Katinaitė. "Dėl laimingo atsitiktinumo niekada Lietuvoje nesilankęs ir greičiausiai nė vieno lietuvio niekada nesutikęs XIX a. italų operos kūrėjas A.Ponchielli išaukštino lietuvių tautą kaip drąsią ir didingą, kuriai tėvynės laisvė brangesnė už gyvybę, – operos istoriją dėsto muzikologė. – Tai vis Adomo Mickevičiaus, kurio poema "Konradas Valenrodas" pateko į rankas vienam iš "Casa Ricordi" leidyklos libretistų, nuopelnas."

Įtikintas poemos grožiu ir tinkamumu operos libretui, garbusis Tito Ricordi pavedė libretą parašyti Antonio Ghislanzoni (Giuseppe Verdi operos "Aida" libreto autoriui), o muziką – A.Ponchielli. "Dar vieno laimingo atsitiktinumo neįvyko. Nors sakoma, kad libretas buvo pasiūlytas pačiam G.Verdi, senasis meistras jau nebesiruošė rašyti operos. Tai bent argumentas būtų mums amžinoje trintyje su rusais ir lenkais dėl istorinio orumo – pats G.Verdi būtų išaukštinęs lietuvius!" – sako J.Katinaitė.

Nors A.Ponchielli plunksnai priklauso dvylika operų ir keli baletai, vienintelė jo "Džokonda" tapo repertuarine ir išgelbėjo kompozitoriaus vardą nuo užmaršties rūdžių. Aštuntoji jo opera "Lietuviai" irgi būtų dulkėjusi Milano archyvuose, jei ne Čikagos lietuvių opera, kuri ne sykį statė veikalą šaltojo karo metais.

Po sėkmingos operos premjeros 1874 m. teatre "La Scala", ji buvo pastatyta Romoje, Turine, kituose Italijos miestuose, netgi Buenos Airėse, Čikagoje, o praėjus dešimtmečiui – Sankt Peterburge.

"Carinė Rusija nepasibodėjo romantinio siužeto apie vienos iš savo gubernijų istorinę kovą už laisvę. Na, žinoma, opera buvo pakoreguota ir apdairiai pervadinta "Aldona". Deja, Valstybės teatras taip ir nesuspėjo tarpukaryje pastatyti šios operos. Lietuvoje pirmą kartą "Lietuviai" suskambo tik 1991 m. bendrame Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro ir Čikagos lietuvių operos pastatyme", – sudėtingą operos maršrutą per pasaulio teatrų scenas pasakoja muzikologė.

Publikai puikiai pažįstamas ir visada scenose laukiamas tenoras Kristianas Benediktas tarptautinį pripažinimą pelnė kaip vienas geriausių Otelo vaidmens atlikėjų. Šį sudėtingą vaidmenį jis dainavo Meksiko "Opera de Bellas Artes", Veronos "Teatro Filarmonico", Vienos valstybiniame operos, Miuncheno Bavarijos valstybiniame, Sankt Peterburgo "Marijos", Monrealio operos ir daugelyje kitų teatrų. Neseniai dainininkas tapo vienu iš nedaugelio lietuvių, debiutavusių Niujorko "Metropolitan" operos teatre. Atlikdamas įvairius dramatinio tenoro vaidmenis K.Benediktas pasirodė daugelyje žinomiausių operos teatrų ir festivalių, dainavo diriguojant tikroms scenos įžymybėms. Koncertų scenose dainininkas dažnai atlieka stambios formos žanro kūrinių tenoro partijas.

Kompozitoriaus Jono Švedo anūkė dainininkė J.Švedaitė-Waller po studijų Lietuvos muzikos akademijoje išvyko į JAV, kur šiuo metu dėsto Konektikuto koledže ir Thames Valley muzikos mokykloje. Dainininkė yra koncertavusi keturiuose žemynuose, dalyvavusi festivaliuose JAV, Lenkijoje, Italijoje, Izraelyje, Lietuvoje, žiūrovai jos klausėsi Konektikuto lyrinėje operoje, "Carnegie Hall", Jeruzalės centre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, "Metropolitano de Medellin" teatre. Atlikėja yra sukūrusi gausybę soprano balsui skirtų vaidmenų. Jos repertuare puikuojasi Toska, Čio Čio San, Violeta, Mimi, Dona Ana, Dezdemona, Margarita, Tatjana ir kiti daugelio sopranų svajonių vaidmenys.


Kas? Koncertas "KLASIKA IŠ VIENOS".

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Rugpjūčio 5 d. 18 val.


Kas? Koncertas "AMŽINYBĖS AKIMIRKA".

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv.Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? rugpjūčio 7 d. 17 val.


Kas? Koncertas "OPEROS MAGIJA".

Kur? Jonavos Joninių slėnyje.

Kada? Rugpjūčio 8 d. 19 val.

GALERIJA

  • Sodru: J.Švedaitė su žiūrovais dalysis ypatingą istoriją turinčios A.Ponchielli operos magija.
  • Sodru: K.Benedikt su žiūrovais dalysis ypatingą istoriją turinčios A.Ponchielli operos magija.
Organizatorių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

Pasiūlymas krėpštam

Sako tarp migrantų daug meenininkų galima panaudoti,mokėti nereiks o babkių galima prasukti.

Kašpirovskis

O dvokiančių dantų nebus?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS