Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą | KaunoDiena.lt

PAKAUNĖJE – REKORDINĖ INVESTICIJA Į KELIŲ INFRASTRUKTŪRĄ

Šiemet Kauno rajone į kelių infrastruktūrą bus investuota rekordinė suma – daugiau kaip 14 mln. eurų, arba apie 5 mln. eurų daugiau nei pernai. Planuojama įrengti 15 km naujos asfalto dangos, atnaujinti 15,4 km senos, sutvarkyti 18 km žvyrkelių, užtaisyti apie 13 tūkst. kv. m duobių.

Valstybė iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) Kauno rajonui skyrė 5,1 mln. eurų, savivaldybė iš biudžeto – beveik 6,8 mln. eurų, dar 2,3 mln. eurų kelių infrastruktūrai gerinti bus skirta iš surinkto Infrastruktūros mokesčio.

Dėmesys – keturioms gatvėms

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, vykdančio skyriaus vedėjo funkcijas, Gintaro Petro Vasilavičiaus, šiemet į svarbių savivaldybei objektų sąrašą įtraukti šie darbai: Kauno g. (Ežerėlio sen.) remontas, Mokyklos g. (Lapių sen.) kapitalinis remontas, Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija ir Kauno g. (Vilkijos sen.) rekonstrukcija.

Prioritetinėje eilėje taip pat įtrauktos Milžinų, Mindaugo ir Dobilų gatvės Garliavoje ir Bažnyčios gatvė Margininkų kaime (Taurakiemio sen.).

„Tvarkant gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus“, – vardijo G. P. Vasilavičius.

Gintaras Petras Vasilavičius / Organizatorių nuotr.

Patvirtino sąrašą

Pasak Kelių ir transporto skyriaus vedėjo pavaduotojo, prioritetai teikiami atsižvelgiant į seniūnijos gatvių ilgį, gyventojų skaičių ir urbanizacijos perspektyvas. Daug dėmesio skiriama toms gatvėms, kuriomis važiuoja viešasis transportas, vežami vaikai į mokyklas, yra didesni traukos centrai.

Remontuojamų gatvių prioritetas yra nustatomas pagal seniūnijų pateiktą eiliškumą. Kovo 28 d. posėdžiavusi taryba patvirtino Kauno rajono savivaldybės vietinės reikšmės kelių ir gatvių projektavimo, tiesimo, taisymo (remonto), priežiūros ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo objektų 2024–2026 m. prioritetinės eilės sąrašą. Tai leis pradėti ir svarbiausius šiemečius kelių infrastruktūros gerinimo projektus.

Tvarkydami gatves atnaujiname kelio dangą, įrengiame apšvietimą, paviršinio lietaus vandens nuotekų sistemas, pėsčiųjų ir dviračių takus.

Artėja prie pabaigos

Duobių remontas ir žvyrkelių žvyravimo darbai pakaunėje jau artėja prie pabaigos. Duobėms asfalto keliuose ir gatvėse lopyti Kauno rajono savivaldybė šiemet skyrė 300 tūkst. eurų, žvyrkeliams papildyti žvyru – 500 tūkst. eurų.

Kaip ir pernai, kelių žvyravimo darbai šiemet prasidėjo panašiu metu – kovo pradžioje. Domeikavos seniūnijoje sutvarkytas Smiltynų kelias, Alšėnų seniūnijoje – Pabartupio ir Smėlynų gatvės, Garliavos apylinkių seniūnijoje – susijungiančios Gluosnių ir Pamiškės gatvės.

Šiuo metu patogesnis ir saugesnis eismas jau ir Piliakalnio gatvėje ir Švyturio gatvės dalyje (Ringaudų sen.), Akacijų ir Lauko gatvėse (Garliavos sen.). „Darbai tebevyksta, jie dubliuojasi su duobių lopymu“, – sakė Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas Tautvydas Tamošiūnas.

Svarba: prioritetinių darbų sąraše – Nemuno g. (Ringaudų sen.) rekonstrukcija. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Didžiąją dalį žvyravimo darbų atlieka bendrovė „Kauno keliai“, nuo šios savaitės prisijungė ir „Autokausta“, dirbsianti teritorijoje nuo Raudondvario link Čekiškės. Raudondvario seniūnijoje bus sutvarkytos Vienkiemio, Dvaro ir Vaidilos gatvės.

Batniavos seniūnijoje kelių remontininkai žvyru papildys Senakelio gatvės dalį ir Ručkonių kaimo kelią Vilkijos apylinkių seniūnijoje. Balandžio pradžioje darbus numatyta užbaigti visose suplanuotuose žvyruoti gatvėse ir keliuose.

Darbai skaičiais

Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra apie 900 km žvyrkelių. Skaičiais šiųmečiai žvyravimo darbai atrodo taip: bus tvarkomos 24 (preliminariai) gatvės, 18 arba 1 km daugiau nei pernai.

Pakaunėje planuojama įrengti 15 km naujos asfalto dangos, atnaujinti 15,4 km senos, sutvarkyti 18 km žvyrkelių, užtaisyti apie 13 tūkst. kv. m duobių.

Sakyti, kad žvyravimo darbai vyksta visose seniūnijose, būtų netikslu. Pernai daug dėmesio skirta Zapyškio seniūnijai – sutvarkytos Smėlio gatvė Vilemų kaime, Šiulių, Gluosnių ir dalis Kanavos gatvės, todėl šiemet prašymo iš seniūno negavome. Jo nepateikė ir Vilkijos seniūnas, keliai ir gatvės šiemet nebus žvyruojami Vandžiogalos, Kulautuvos, Kačerginės, Ežerėlio, Babtų, Akademijos ir Čekiškės seniūnijose. Šiemet negrįšime ten, kur šie darbai buvo atlikti pernai.

„Seniūnijų pateiktas žvyravimo poreikis buvo dvigubai didesnis, matyt, kai kurie į sąrašą įrašė visus turimus žvyrkelius. Tačiau lėšų yra tiek, kiek yra, be to, ne visi žvyrkeliai yra blogos būklės. Ankstyvą pavasarį savo iniciatyva seniūnijos juos lygino greideriu, tačiau to užteko ne visur, buvo priimtas sprendimas kelius papildyti žvyru“, – sakė T. Tamošiūnas.

Daugiausia darbų pagal preliminarias sąmatas šiemet numatyta Alšėnų ir Raudondvario seniūnijose.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Veiksmai skiriasi

Pasak T. Tamošiūno, žvyrkeliuose, kuriuose eismas intensyvus, susiformuoja už važiuojamąją dalį aukštesni kelkraščiai. Dėl to važiuojamojoje dalyje atsiranda lovys, kuriame užsilaiko vanduo. Jis ir daro didžiausią įtaką dangos būklei – išmušamos duobės, jos didėja. Tvarkant tokius žvyrkelius, kelių remontininkai suneštas žemes nukasa, jei jos netinkamos panaudoti, išveža, suformuoja nuolydžius, kad vanduo nubėgtų. Jei kelkraščiuose nėra griovelių, jie iškasami, įrengiamos pralaidos.

Yra kelio atkarpų, kurios visiškai padengiamos žvyru, yra ir tokių, kur jo pilama tik į atsiradusias duobes. Pagal situaciją, darbams naudojamas ne tik greideris, bet ir kita kelių remonto technika. Štai tvarkant Piliakalnio gatvę Ringaudų seniūnijoje vandeniui nutekėti teko įrengti papildomą pralaidą.

Planai: Mokyklos g. numatyta ne tik pakeisti asfalto dangą, įrengti šaligatvius, apšvietimą. / Organizatorių nuotr.

Pirmumas teikiamas tiems žvyrkeliams, kuriais naudojasi daug gyventojų, važiuoja viešasis transportas, mokyklinis autobusas, kurie neįtraukti į asfaltuotinų sąrašą pagal seniūnaičių sudarytą eilę.

„Pavyzdžiui, Alšėnų seniūnė akcentavo, kad prastos būklės Alšėnų–Pabartupio ir Smėlynų gatvėmis važiuoja mokyklinis autobusas, Vienkiemio gatvė Raudondvario seniūnijoje veda į sodininkų bendriją Babtų seniūnijoje, jos nariams ir keliu besinaudojančiam ūkininkui siūlėme 50 proc. prisidėti prie asfaltavimo darbų, tačiau pritarimo nesulaukėme. Šiuo žvyrkeliu važiuoja ir maršrutinis autobusas, todėl Vienkiemio gatvė pateko į prioritetinių sąrašą žvyravimo darbams atlikti“, – vardijo Kelių ir transporto skyriaus vyr. specialistas.

Organizatorių nuotr.


Komentaras

Valerijus Makūnas

Kauno rajono meras

Kauno rajoną kerta svarbios automobilių magistralės, todėl transporto intensyvumas mūsų krašte yra milžiniškas, o keliai susidėvi labai greitai. Kartu su urbanistine plėtra didėja ir vietinių kelių tinklas. Gyventojų lūkesčiai važinėti geresniais keliais yra suprantami, tačiau ribotos finansinės galimybės neleidžia šios problemos spręsti taip greitai, kaip norėtųsi.

Tai didžiuliai iššūkiai, todėl kartu su švietimu ir aplinkosauga, kelių priežiūra yra tarp prioritetinių Kauno rajono savivaldybės sričių.

Šiandien visi suprantame, kad Lietuvos keliams – tiek valstybiniams, tiek vietinės reikšmės – reikia didelių investicijų. Primenu Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimą, kuris leidžia gatves asfaltuoti pirmumo tvarka, jei prie darbų finansavimo 50 proc. prisideda fiziniai arba juridiniai asmenys. Šis modelis padeda greičiau spręsti opią problemą.

Optimizmo teikia ir Susisiekimo ministerijos planai. Lietuvos valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros strateginės gairės parengtos siekiant skatinti darnų judumą, gerinti eismo sąlygas ir mažinti žuvusiųjų keliuose skaičių.

Ypač dideli darbai vyks Kauno regiono keliuose. Jau iki 2024 m. pabaigos planuojama atlikti didelę dalį darbų, numatytų magistralėse „Via Baltica“ ir A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda. Kelyje A1 ties Kaunu iki 2025 m. suplanuota rekonstruoti net keturis tiltus: Pietinį, Šiaurinį, A. Meškinio ir tiltą per Kruną. Tęsiant darbus, šios magistralės bus rekonstruojamos, kad atitiktų pagrindiniam europinio transporto tinklui TEN-T keliamus reikalavimus.

Daug metų su Lietuvos automobilių kelių direkcija (dabar – AB „VIA Lietuva“) tarėmės dėl kai kurių mūsų krašte esančių valstybinių kelių perėmimo. Atrodo, procesas pajudėjo, todėl keletą svarbių gatvių galėsime sutvarkyti greičiau.

Norėčiau padėkoti visiems gyventojams už kantrybę, o verslo įmonėms ir ūkininkams – už partnerystę tvarkant kelių infrastruktūrą. Tikiu, kad šiemet pokyčiai Kauno rajono keliuose bus vis labiau pastebimi.

GALERIJA

  • Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą
  • Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą
  • Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą
  • Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą
  • Pakaunėje – rekordinė investicija į kelių infrastruktūrą
Organizatorių nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (18)

Jo jo

Viskas kačerginei visa kita px

Laukménas

Kur tau Zapyškis ir Kačerginė neblozgės kai rajono meras iš Zapyškio :))

vėl padarys

kokią rekordinę nesąmonę, kaip Amaliuose. Vos ne 2 km reikia sukti, deginti kurą, gaišti laiką, teršti gamtą, kad pravažiuoti po geležinkelio bėgiais.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS