Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbyje apie du miestus (vaizdo įrašas) | KaunoDiena.lt

DINAMIŠKAS KAUNO IR VILNIAUS SANTYKIS – POKALBYJE APIE DU MIESTUS (VAIZDO ĮRAŠAS)

  • 2

Prieš kelias savaites Kauno miesto muziejus ir MO muziejus atidarė unikalią parodą apie du miestus. Parodoje „Kaunas–Vilnius: nuversti kalnus“ analizuojama šių miestų priklausomybė – nors miestai neišvengiamai varžosi, tačiau tai ne ką nors iš abiejų miestų atima ar juos stabdo, bet nepaliaujamai skatina žengti į priekį. Paroda yra vienas pagrindinių programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ akcentų. 

Kviesdami į meno ir kultūros istorijos parodą, Kauno miesto muziejaus ir MO muziejaus atstovai visus parodos lankytojus kviečia atsakyti į klausimą, kaip šie miestai, nors ir nevengiantys pasivaržyti, yra susiję ir reikalingi vienas kitam? Visą parodą pamatyti galima aplankius ją abiejuose miestuose – ant Pelėdų kalno esančioje Laikinojoje M. K. Čiurlionio dailės galerijoje Kaune (A. Mackevičiaus g. 27) ir MO muziejuje Vilniuje (Pylimo g. 17). Paroda veiks iki rugpjūčio 28 d.

Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbiuose apie du miestus

Iššūkius, kliūtis, susijungimą ir atskyrimą parodos pavadinime simbolizuojantis ir architektūroje atsikartojantis kalnas yra dinamiško Kauno ir Vilniaus santykio metafora. Parodos kuratoriai kviečia kauniečius ir vilniečius versti kalnus – atsikratyti kompleksų, nuoskaudų ir kliūčių, kurios trukdo pamatyti tikrąjį miestų santykį.

Temas, atskleidžiančias dviejų didžiausių Lietuvos miestų santykį, plėtoti kviečiama ant Pelėdų kalno vyksiančio renginių ciklo metu. Renginiai vyks vieną kartą per mėnesį, ketvirtadieniais, iki rugpjūčio pabaigos.

Pirmasis ciklo renginys – pokalbis apie miestų savivoką ir reprezentaciją. Stebėkite vaizdo įrašą:

Renginio „Pokalbiai apie du miestus: vieta jūsų reklamai“ metu bus keliami klausimai apie tai, kaip Kaunas ir Vilnius save supranta ir reprezentuoja, kas inicijuoja, skatina ir formuoja šiuos giluminius savivokos pokyčius. Pokalbio metu dalyviai aptars tai atskleidžiančias iniciatyvas (reklamines kampanijas, gatvėvardžius, monumentus, Europos kultūros sostinės fenomeną Vilniuje ir Kaune), miestų tarpusavio santykį – ar jo būta nuo pat pradžių, ar jis susiformavo tam tikru metu? Stebint šių dienų reprezentaciją, kiek joje matytina vilnocentrizmo ir antramiestozės, kiek abu miestai matomi kaip partneriai, kiek kaip konkurentai?

O. Bričkutės nuotr.

Pokalbį moderuos filosofė, leidyklos „Hubris“ vadovė, Vilniaus dizaino kolegijos meno filosofijos ir medijų etikos dėstytoja Kristina Tamelytė. Pokalbyje dalyvaus kuratorė, kultūros žurnalistė Kotryna Lingienė, BÜRO ir Talent Garden Lietuva įkūrėjas, fotografas ir kultūros entuziastas Artūras Bulota bei VDU Viešosios komunikacijos katedros profesorė Auksė Balčytienė.

GALERIJA

  • Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbyje apie du miestus <span style=color:red;>(vaizdo įrašas)</span>
  • Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbyje apie du miestus <span style=color:red;>(vaizdo įrašas)</span>
  • Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbyje apie du miestus <span style=color:red;>(vaizdo įrašas)</span>
  • Dinamiškas Kauno ir Vilniaus santykis – pokalbyje apie du miestus <span style=color:red;>(vaizdo įrašas)</span>
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

dar

Manau,labai simptomatiška,kai berods Laisvės partijos atstovas Susisiekimo ministras pradėjo kalbėti apie naujo Vilniaus aerouosto statybą ( matyt,nežinodamas,kad sennasis aerouosto pastatas įtrauktas į paveldo registrą) ,nors Lietuvos bendrajame plane numatyta naujo aerouosto tarp Vilniaus ir Kauno statybos galimybė-teko skaityti,kad Vilniaus aerouostas yra pernelyg arti valstybinės sienos ir prailginus pakilimo taką kiltų problemos su reikiamu atstumu lėktuvų pakilimui.

decentralizacija vs centralizacija

Susidaro įspūdis,kad iš Vilniaus iškelti įmanoma tik kalėjimus- berods niekas nedejavo,kaip jų darbuotojai važinės į naują darbą,į kokius darželius ves vailkus,niekas neskaičiavo,kiek pinigų tai kainuos O štai pabandžius vos vieną ministeriją ( berods Estijos pavyzdžiu) iškelti į Kauną,iškart didžiulis choras ėmė verkti,kaip jos darbuotojai kasdien važinės į darbą, kur ves vaikus į darželius,kiek daug tai kainuos. Manau, Lietuvoje dar gaji rytietiška posovietinė visko centralizacija į sostinę,o ne vakarietiška valdžios,kultūros ir ekonomikos decentralizacija.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS