Parodoje prisimins ne tik R. Kalantą | KaunoDiena.lt

PARODOJE PRISIMINS NE TIK R. KALANTĄ

  • 13

Šiemet sukanka penkiasdešimt metų, kai Kaune protestuodamas prieš sovietų valdžią susidegino Romas Kalanta. Šiam įvykiui ir kitiems pasipriešinimo sovietams būdams atminti Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune gegužės 3 d. bus atidaryta paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“, veiksianti iki gegužės 29 d. Parodos lankymas nemokamas.

VDU Andrejaus Sacharovo demokratijos tyrimų plėtros centro rengiamoje parodoje bus pasakojama apie opozicinių judėjimų veiklą ir turėtas priemones kovoje už laisvę.

„Vienas iš svarbiausių dalykų ginant žmogaus teisių judėjimą buvo teikti informaciją apie sovietų politinių kalinių suėmimus ir kovą už laisvę tiek vietos gyventojams, tiek Vakarų visuomenei, pasitelkiant nepriklausomus leidinius, laikraščius, dokumentus, įvairių rūšių atributiką, nuotraukas ir juostinius įrašus“, – sakė Andrejaus Sacharovo centro direktorius prof. Robertas van Vorenas, kuris sovietiniais laikais vakariečiams pats gabeno nepriklausomą spaudą iš Rusijos disidentų.

Paroda „Opozicijos komunistinei valdžiai kaleidoskopas“ suteiks galimybę visuomenei susipažinti su savilaidos (rusiškai „samizdat“) egzemplioriais ir pamatyti iki tol neregėtus nepriklausomos sovietmečio spaudos modelius. Lankytojai taip pat galės išvysti opozicinius Lietuvos, Lenkijos, Čekoslovakijos (nuo 1992 m. – Čekijos ir Slovakijos) ir Ukrainos simbolius.

Dalį parodoje eksponuojamos medžiagos surinko Petras Vaitiekūnas – Lietuvos fizikas, aktyviai dalyvavęs Sąjūdžio veikloje, vienas iš Kovo 11-osios Lietuvos Respublikos Nepriklausomybės Akto signatarų. Devintojo dešimtmečio pabaigoje P.Vaitiekūnas organizavo šimtų nepriklausomų leidinių spausdinimą iš visos SSRS, net iš Pietų Sachalino. Vėliau jis buvo Lietuvos ambasadoriumi Ukrainoje, kai 2013–2014 m. vyko Maidano protestai.

„Šiemet minime R.Kalantos mirties (1972 m. gegužės 15 d.) penkiasdešimtmeį. Prieš Romą jau buvo savo gyvybes aukojusių jaunuolių – 1968 m. Prahoje protestuodamas prieš sovietų invaziją susidegino studentas Janas Palachas, 1969 m. įkvėptas jo pavyzdžio ir taip pat protestuodamas prieš sovietų invaziją į Čekoslovakiją Latvijoje susideginti bandė Eliyahu Ripsas. Jis liko gyvas, buvo įkalintas. Parodoje visiems jiems atminti bus speciali skiltis, be to, jų pasipriešinimą aptarsime ir kasmetėje Andrejaus Sacharovo konferencijoje, kuri šiemet gegužės 13–14 d. vyks Kaune ir joje apsilankys pats E.Ripsas“, – sakė prof. R.van Vorenas.

Kaip teigia parodos organizatoriai, naujausia istorija rodo, kad kova už laisvę nesibaigė, todėl parodoje bus ir autentiškų eksponatų iš protestų, prieš devynerius metus vykusių Maidano aikštėje, Kijeve.

Lankytojai taip pat galės apžiūrėti dalį įrangos, kuri buvo naudojama nepriklausomiems leidiniams Čekoslovakijoje ir Vengrijoje gaminti. Bus ir dalis, skirta Lenkijoje veikusiai laisvajai profesinei sąjungai „Solidarność“, kuri kėlė grėsmę komunistų partijos viešpatavimui.

Parodoje eksponuojami artefaktai, atvežti iš Libri Prohibiti bibliotekos Prahoje, taip pat Europos solidarumo centro Gdanske ir Brėmeno universiteto archyvų.

Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Normalus pilietis+

Čia ankstesnio komentaro pradžia."Ar nepakaks tyčiojimosi iš svarbiausių žmogiškųjų vertybių? 1933 m liepos mėnesį galima sakyti visa Lietuva palydėjo žuvusius LITUANIKOS lakūnus. 2022 m. gegužes pradžioje sukaks 50 metų, kai Laisvės alėjoje savo gyvybę už Lietuvos Laisvę paaukojo Romas Kalanta. Kaip tik prieš LKP Kauno miesto komiteto langus... Ten nuolat dedamos gėlės žūties vietoje, ten kauniečiai pakėlė galvas kovoje dėl laisvės anksčiau nei subrendo juos remiantis judėjimas. Ir straipsnyje minimas sprendimas netelpa galvoje. Pakanka to, kad vienas partinis lyderis paniekino Kovo 11-ją paskelbtą Laisvą Nepriklausomą Lietuvą, išniekino Sausio 13-sios aukas, dar betrūksta pasityčiojimo iš Kauno neliestinų vietų.

Normalus pilietis

Prisiminkite ir kitiems priminkitre komentarą gėjams "prievartaujant" Kauną. "Netikiu, kad "eitynių" dalyviai nulenks galvas, pagerbdami Romo Kalantos ir jo bendraminčių atminimą, nejaugi niekas jiems nepakiš po nosimi gausių fotodokumentų iš Lituanikos lakūnų laidotuvių, iš manifestacijų (ne demonstracijų, bet, būtent, manifestacijų) 1972 m. gegužį Kaune? Nejaugi Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai tyla pritars Lietuvos nacionalinės atminties niekinimui. Pripažinkime, Kauno Laisvės alėja buvo ir lieka pagarbos Lietuvos Laisvei ašis. Ir istorija nesupyktų, jei kitose Lietuvos vietovėse atsirastų tokių memorialinių, purvinoms rankoms nepasiekiamų reliktų. Esu įsitikinęs, kad jų yra, bet, matyti, reikia ypatingo sukrėtimo, kad suvoktume jų prasmę ir DIDŽIĄJĄ ISTORINĘ PAMOKĄ. O Kauno meras tiesiog viešai prievartaujamas ir provokuojamas. Tikiuosi, kad kauniečiai jo nenuvils.". Ačiū.

Kaunietis

''Aušros'' gimnazijai-''Tu-mūsų didvyris ,ROMAI''
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS