Pajausti miesto pulsą

B.Kuic kūriniai sukurti naudojant autorinę vibracijos techniką, todėl šie darbai yra virpantys, mirguliuojantys, spalvos ir jų santykiai – tai nuolatinis judėjimas. Autorės tikslas – parodyti ne miesto peizažą, jo architektūrą, gamtos ir žmogaus puošmenas, kurios identifikuotų miesto vaizdą ar įvaizdį, bet atskleisti jo dvasią, gyvybę, judėjimą, tempą, žmonių tarpusavio santykius, kitaip tariant, visa tai, kas apskritai sudaro miestą.

"Miestas yra žmonės, ir jeigu kalbame apie  gerą miestą arba blogą, mes kalbame apie žmones, kurie jį tokį sukūrė", – sako autorė. Aplankiusi daug pasaulio miestų – didelių ir mažesnių – ji įsitikino: kad ir koks būtų miesto dydis ar intensyvumas, žmonių gyvenimo tempas, jo energetika, miestą galima pamilti ir galima gerai jame jaustis, jeigu susitapatini su jo dvasia, priimi jo kvapus, spalvas, ritmą, jeigu priimtini ir pozityvūs žmonių tarpusavio santykiai. Jeigu ne, tokiame mieste būtų sunku gyventi.

Tačiau šioje parodoje atsispindi ne miestas apskritai, t.y. apibendrintas gyvenimas mieste, jo dvasia, energija, ar miesto aura, kaip vadina pati autorė, bet konkretus miestas, kuriame nuolat gyvena, dirba, kuria ir bendrauja.

Paklausta, o kaipgi vis dėlto atsispindi žmonių santykiai, sugrįžus į dirbtuvėlę po pabuvojimo mieste bendraujant su įvairiais žmonėmis – bendradarbiais, mokiniais, draugais, pažįstamais ar nepažįstamais, nes juk būna visokių žmonių nuotaikų, ir, žinoma, ne vien gerai nusiteikusių. Autorė pasakoja, kad kai pradeda tapyti, be abejo, apima didžiulis chaosas jausmų, spalvų, nuotaikų... Tačiau suvaldyti visa tai jai nėra sunku, nes didžiausią įtaką daro žmogaus šypsena, akių žvilgsnis, pozityvi laikysena ir žodžiai. Tokia enegija yra pati harmoningiausia, ir tai galima išreikšti spalvomis – panašiai kaip ir muzika.

Moters jausmų vibracijos

Grafikės J.Galdikaitės Perkūno name pristatomi darbai tarsi tęsia kovo mėnesį "Parko galerijoje" vykusioje personalinėje parodoje "Persipynimai" pradėtą pasakojimą. J.Galdikaitės kūryba santūriai ir jaukiai dėsto savo požiūrį į sudėtingą moters jausmų pasaulį. Naujausi darbai įgijo daugiau spalvų, ženklų ir atskleidė dar nematytas autorės raiškas. Pasitelkdama moters įvaizdį, autorė bando savo būsenas, pajautas ir patirtis perkelti ant drobės.

J.Galdikaitė taip apibūdina savo darbų ciklą: "Man įdomu išreikšti tai, ką jaučiu, išgyvenu, atsimenu ir pamirštu, ką paslėpiu... Savo jausmams ir mintims perteikti naudoju abstraktų moters įvaizdį. Tačiau už išorinio vaizdo paprastumo, puošnaus dekoratyvumo, mirgėjimo glūdi išgyvenami jausmai, mintys, emocijos."

Būtent šis jausmų ir minčių pasaulis pripildo J.Galdikaitės kūrybą motyvų, ženklų, toninių derinių, ritminių skambesių įvairovės, kuri kyla iš supančio tolimo nepažinto pasaulio ir savos artimos aplinkos su visais jos pavidalais.

"Ieškau unikalios meninės raiškos, kuria būtų galima perteikti asmenišką požiūrį į moters vidinį būvį bei jo virsmą. Tai besikartojančios dinamiškos ritminės struktūros ir iš jų išplaukiantis figūratyvas, jo asociatyvumas, – sako kūrėja. – Kiekvienas elementas turi paslėptą reikšmę. Objektai traktuojami metaforiškai, atskleidžiant kultūrinius, egzistencinius ir filosofinius prasmių klodus."

Menininkė sako norėjusi šiuose kūriniuose tarsi paslėpti laiką, konfliktą, nerimą, liūdesį, džiaugsmą, meilę ir neapykantą, bet jie ištrūko įgaudami įvairiais moters pavidalais prisidengusio prabangaus dekoro. "Ramūs veidai ir tik keičiasi rūbai. Tai tarsi būsenos prisimatavimas kaip aš, kaip moteris, jausčiausi šiuose klaidžiuose istorijų ir rūbų klosčių vingiuose. Vaizduodama žmogų ir duodama keletą užuominų tarsi suteikiu materialų kūną mintims ir pojūčiams."

Autorine technika, pasitelkdama tik teptuką ir akrilą, ji kuria savo monochrominį grafinio vaizdo pasaulį, kartkartėmis įsileisdama ir kelias spalvas. J.Galdikaitės paveikslų išskirtiniai ypatumai, pačios žodžiais, – linijinis ornamentinis įsikomponavimas į vizualinę struktūrą – nuo detalės iki visumos, kaip vientisos kompozicinės intrigos.

"Kadangi paveikslai neturi daug papildomų detalių bei fono, tai leidžia pačiam žiūrovui pratęsti kūrinio pasakojimą, įsiterpti su savo mintimis ir emocijomis. Tai betarpiškas ryšys tarp to, ką sukuria menininkas, ir kur, paveiktas kūrinio bei pasitelkęs fantaziją, nukeliauja žiūrovas. Ką jis įžvelgs susikaupusių veidų rimtyje, kur nuves paslaptingos susipynusios kasų pynės, ką pašnibždės besikartojančių linijų ritmas drabužiuose... ar vos kelios įasmenintos detalės. Kaip interpretuos vos keliuose paveiksluose pasirodžiųsį vyro figūratyvą... Koks tai žmogus? O gal tik praeities šešėlis?" – intriguoja grafikė.

Kas? Parodų "Mieste" ir "Matymai" atidarymas.

Kur? Kauno Perkūno name.

Kada? Lapkričio 4 d. 16 val.