PO KAUNO IR PAKAUNĖS GATVES PASKLIS ISTORIJŲ FESTIVALIS

Ketvirtadienį Kaune prasidės ir iki savaitės pabaigos tęsis antrasis Istorijų festivalis. Tai – „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ iniciatyva organizuotas renginys, kviečiantis gvildenti gyvenimiškas, intymias, iš pirmo žvilgsnio gal visai nereikšmingas istorijas.

Pasak pranešimo, festivalis jungia istorijų pasakotojus: muziejininkus, teatralus, menininkus, tiesiog istorijos entuziastus, bendruomenių aktyvistus ir visus kitus, kurie nori pasisakyti, būti išgirsti ar tiesiog pasiklausyti. Tai – vienas didžiųjų „Kaunas 2022“ renginių, siekiantis priminti daugiatautę Kauno miesto ir Kauno rajono praeitį, skatinti pasididžiavimą gyvenamąja vieta, stiprinti dialogą, atvirumą ir empatiją.

Leitmotyvu „Pertrauktas gyvenimas“ žymimas istorijų festivalis lankytojams ir dalyviams siūlo per 30 renginių: gatvės meno kūrinių, pasakojimo pasirodymų, ekskursijų, videomeno projektą, netgi dirbtinį intelektą pasitelkusį meninį eksperimentą. Svarbia festivalio dalimi tapo literatūros tekstai – interpretacijos, rašytojų sukurtos pagal tikrus Kaune gyvenusių žmonių prisiminimus. Kita svarbi antrojo Istorijų festivalio naujovė – gyvos renginių transliacijos socialiniuose tinkluose, kurių bus net 9.

„Šiais metais Istorijų festivalio partnerius, lankytojus ir dalyvius kviečiame apmąstyti asmenines pastarųjų metų patirtis, kartu atsigręžiant į savo tėvų, senelių ir prosenelių gyvenimo istorijas karo, okupacijos, tremčių, persekiojimų ir kitais sudėtingais istorijos laikotarpiais“, – teigia organizatoriai.

„Kaunas 2022“ pranešime teigiama, kad kiekvieną festivalio dieną lankytojus pakvies vakaro renginiai: pirmąjį vakarą pačiame Kauno centre, Ramybės parke (Kauno senosiose kapinėse), vietoje, kur susijungia keturios tikybos, lankytojai galės išgirsti unikalaus muzikinio kūrinio – kantatos „Ramybės, ramybės“ garso instaliaciją. Šiemet šis kūrinys skambės kompozitoriaus Vidmanto Bartulio atminimui.

Kitą festivalio vakarą nepriklausomi kūrėjai Rūta Vyžintaitė-Lajienė ir Rytis Titas videomeno projekte „Žvangantis miškas“ iš dar likusių liudininkų lūpų leis pasklisti partizaninio karo paslaptims. Karo pertraukto gyvenimo temą pratęs teatralizuotas jaunimo pasirodymas „Jaunimas kalba apie karą“, režisuotas Roko Bertulio. Kauno kultūros centre vyksiančiame pasirodyme jauni žmonės pristatys, kaip jie išgirdo ir suprato sukrečiančias karo istorijas.

Vidurdieniais Istorijų festivalis kvies savo lankytojus „kitokių pietų“, – festivalio programos dalis „Istorijos pietums“ skirtingose Kauno vietose pasakos įvairiausias istorijas: apie lakūnų Dariaus ir Girėno laukusią minią Aleksote, o besidomintieji Kauno tapatybe galės išgirsti tuometinės elitinės Vaižganto gatvės formavimosi istoriją. Taip pat pamėginti pajusti euforiją, švenčiant valstybės laisvę Vienybės aikštės ekskursijoje, įsigilinti į žydų paveldo paslaptis V. Kudirkos bibliotekoje ir Maironio lietuvių literatūros muziejuje, išgyventi rašytojo Balio Sruogos traumines patirtis.

Vienu programos akcentų tapo išskirtinis, specialiai Istorijų festivaliui sukurtas meno eksperimentas. Sukrečiančią, pertrauktą savo gyvenimo istoriją kvies patirti kūrėjai Gytis ir Ignas Dovydaičiai bei Matas Gumbinas. Jų sukurta meną ir technologijas sujungianti dirbtinio intelekto instaliacija „Pertraukto gyvenimo istorijos. Veidrodis iš amžinojo įšalo“ labai asmenišku būdu lankytojams leis apčiuopti deportacijų tikrovę. Dirbtinio intelekto instaliacija veiks „Kaunas 2022“ biure. Įdomu tai, kad norintį išgyventi šią patirtį biuro lankytoją programa nufotografuos, o dirbtinis intelektas sugeneruos unikalią tremties istoriją, atskleidžiančią žmogaus išgyvenimus tremties metu.

Autentiškos pertraukto gyvenimo istorijos šiemet inspiravo ir tris naujus meno kūrinius ant Kaune ir Kauno rajone esančių pastatų. Menininkų Tado Vincaičio-Plūgo, Vytenio Jako bei Lino Kaziulionio atkurtos ant pastatų sienų senos nuotraukos leis prisiminti Kaune gyvenusias asmenybes: Rosian Bagriansky su mama Gerta, poetę Lėją Goldberg ir išradėją bei geto fotografą Hiršą Kadušiną.

ELTA primena, jog Kaunas ir Kauno rajonas 2022-aisiais taps Europos kultūros sostine. Projektas įgyvendina 8 krypčių programą, kurios svarbi dalis – kultūros partnerysčių projektai, vystomi su 64 kultūros organizacijomis. „Kaunas 2022“, anot šios programos kūrėjų, tai – judėjimas iš laikinosios sostinės šiuolaikinės link, vykdant projektus, skatinančius Kauno kultūros sektoriaus pokyčius.