Europos kultūros sostinės forume – dėmesys socialiniam verslui | KaunoDiena.lt

EUROPOS KULTŪROS SOSTINĖS FORUME – DĖMESYS SOCIALINIAM VERSLUI

  • 0

Šiandien kas ketvirta nauja kompanija Europoje priskiriama socialiniam verslui. Socialinis nuo tradicinio verslo skiriasi tuo, kad svarbiausias jo tikslas yra nauda visuomenei. Dažnai socialinio verslo įmonės įdarbina žmones iš labiausiai pažeidžiamų grupių ir sprendžia opias visuomenės problemas, todėl didžioji dalis jų uždirbto pelno pirmiausia naudojama socialiniams poreikiams tenkinti, taip pat pačios socialinės įmonės veiklai įtvirtinti.

Mato perspektyvą

Gegužės 23–24 d. "Kaunas 2022" komandos organizuojame Europos kultūros sostinės forume dalyvaus socialinių ir bendruomeninių įmonių ekspertas Philas Tulba, ilgiau nei aštuoniolika metų šią veikla užsiimantis Jungtinėje Karalystėje, kitose Europos ir Pietryčių Azijos šalyse. Jau šešerius metus P.Tulba savo veiklą plėtoja ir Lietuvoje.

Su P.Tulba kalbamės apie socialinio verslo tendencijas Europoje ir tokio verslo perspektyvas Lietuvoje.

Turėdamas daug patirties šioje srityje, pašnekovas mato didžiulį socialinio verslo plėtros potencialą. Anot jo, Europa šiuo metu susiduria su daug iššūkių, tokių kaip migracija iš išorės ir šalių viduje, kai žmonės palieka provincijos miestelius ir keliasi gyventi į didmiesčius. Šis reiškinys smukdo regionus ekonomiškai. Vis daugiau problemų kelia klimato kaitos padariniai, visuomenės senėjimas ir nepakankamai efektyvios viešosios paslaugos. P.Tulba nuomone, šiuos iššūkius galima įveikti bendromis valstybių, privataus verslo ir socialinio verslo įmonių pastangomis.

Pasiektą progresą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus.

Sėkmės istorijos

Pranešėjas atkreipia dėmesį, kad Europos Komisija nuosekliai skatina bendradarbiavimą tarp šalių socialinio verslo srityje, taip pat daug nacionalinių vyriausybių remia tokio verslo steigėjus. Vis dėlto P.Tulba įžvelgia, kad bendrai Europoje, taip pat ir Lietuvoje, paramos socialinėms iniciatyvoms trūksta, o nemažai šiam tikslui sukurtų akseleratorių, deja, nepasižymi ilgalaike veikla. Jo nuomone, socialinio verslo infrastruktūros finansavimas daug kur yra per mažas, nes esą tai nepakankamai patraukli ar inovatyvi sritis, tačiau profesionalios konsultacinės pagalbos užtikrinimas, pranešėjo įsitikinimu, socialinio verslo naujokams yra būtinas.

P.Tulba mato daug socialinio verslo sėkmės istorijų, kurių galima rasti visoje Europoje, daugelyje bendruomenių ir sektorių – nuo sėkmingų kooperatyvų Ispanijos Baskų krašte iki socialinio verslo pagrindais veikiančios kavinės "Pirmas blynas", veikiančios Vilniuje (čia įdarbinti žmonės, turintys negalią).

Naujausiomis socialinio verslo tendencijomis ar galimybėmis socialinio verslo antrepreneriams pašnekovas įvardija technologijų pasitelkimą socialinei gerovei kurti ir, žinoma, klimato kaitos keliamų problemų sprendimą bei ekologinio tvarumo poreikį daugelyje ūkinės veiklos sričių.

Pasiekta pažanga

P.Tulba sako, kad socialinio verslo išsivystymo lygiu gali didžiuotis Nyderlandai, jau minėtas Ispanijos Baskų kraštas, taip pat Jungtinė Karalystė, kurioje socialinis verslas nuosekliai remiamas jau du dešimtmečius. Ši parama apima mokesčių lengvatas, paramos infrastruktūrą socialinio verslo įmonėms ir profesionalią konsultacinę pagalbą, pavyzdžiui, pritraukiant investicijas.

Jo nuomone, pasiektą pažangą socialinio verslo srityje lėmė tai, kad vyriausybės laiku įžvelgė socialinį potencialą, antrepreneriai suprato, kad galima uždirbti darant gerus darbus, o privatus verslas ar didelės bendrovės įtraukė paramą socialinio verslo iniciatyvoms į savo socialinės atsakomybės veiklas. Be abejo, prie sektoriaus klestėjimo prisidėjo tiksliniai tyrimai, pagrindžiantys, kad tai veikia ir duoda konkrečių rezultatų. Visos šios iniciatyvos kartu sudarė sąlygas, palankias socialinio verslo ekosistemai vystytis.

Pirmieji žingsniai

Paklaustas, kaip jis vertina socialinio verslo aplinką Lietuvoje, pašnekovas pripažįsta, kad pas mus šis sektorius dar tik žengia savo pirmuosius žingsnius. "Pažanga vyksta lėtai, netolygiai, o dažnai apie ją ir nežinoma. Daugiausia socialinio verslo įmonių koncentruojasi Vilniuje, o bendras šalies paveikslo šioje srityje netgi neegzistuoja", – sako Europos kultūros sostinės svečias.

P.Tulba nuomone, norint paskatinti socialinio verslo plėtrą, reikalingos investicijos ir parama vietinėms socialinio verslo iniciatyvoms, taip pat patikima dabartinės situacijos analizė, dėl kurios rastųsi aiškesnis paveikslas, kokios paramos labiausiai reikia ir kokį vaidmenį šis sektorius galėtų vaidinti kaip darbdavys, gerovės kūrėjas ar socialinių paslaugų teikėjas.


Svarbi informacija

"Kaunas 2022" Europos kultūros forumo programa ir registracija skelbiama forumas.kaunas2022.eu.

Renginys nemokamas.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS