Birželio 18-ąją prasidėjęs 26-asis Pažaislio muzikos festivalis, iki šiol surengęs nemažai koncertų įvairiose erdvėse Kaune, Šiauliuose, Molėtų rajone, Žiežmariuose, Birštone, savo ištikimąją publiką penktadienio vakarą vėl kviečia sugrįžti prie Kauno marių, į Pažaislį.

„Festivalio erdvėje – Pažaislio vienuolyno kiemelyje – vyks dar vienas iš simfoninės – vokalinės muzikos koncertų, skirtų plačiai auditorijai, mėgstančiai muzikos, architektūros ir gamtos simbiozę. Sakralioje erdvėje penktadienį skambės Gustavo Mahlerio kūrinys „Daina apie žemę“ bei subtiliosios Franzo Schuberto Mišios G–dur. Koncerto programą atliks Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Roberto Šerveniko vadovaujamas Kauno valstybinis choras bei solistai: Justina Gringytė (mecosopranas), Aleksandras Antonenko (tenoras, Latvija), Ieva Goleckytė (sopranas), Juozas Janužas (tenoras) ir Arminas Skirvainis (baritonas). Diriguos Gintaras Rinkevičius“, – pristatydamas renginį sakė Filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Anot G. Mahlerio kūrybos tyrinėtojų, 1909-aisiais Gustavas Mahleris (1860–1911) laiške Bruno Walteriui rašė: „Bandau tau paaiškinti ar aprašyti tai, ką sunku išreikšti žodžiais. Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs. Dabar stoviu vis-à-vis de rien (akistatoje su nebūtimi) ir gyvenimo pabaigoje pradedu vėl mokytis vaikščioti ir stovėti.“

Remiantis šiuo laišku, paskutinę G. Mahlerio simfonijų trilogiją – „Daina apie žemę“, Devintoji ir nebaigta Dešimtoji – galima apibūdinti kaip tris „mokymosi vaikščioti ir stovėti“ piligrimystės proceso pakopas. Tai – tarsi mokymasis atrasti gyvenimo prasmę, stovint ant mirties slenksčio ir netikint nemirtingumu. „Daina apie žemę“, parašyta 1907 metų vasarą, – pirmoji trilogijos pakopa. Joje netikėtai dera karti neišvengiamo užgesimo nuojauta su hedonistiniu žavėjimusi gamtos grožiu ir gyvenimo ekstaze.

Paprasčiausiai noriu pasakyti, kad patyriau stiprų sukrėtimą ir praradau dvasios ramybę, kurią jau buvau pasiekęs.

6 dalių simfonijoje – kantatoje tenorui, altui ir orkestrui panaudoti tekstai iš Hanso Bethge‘s eilėraščių rinktinės „Kiniškoji fleita“ – tai laisvi vokiečių poeto VIII ir IX a. kinų poezijos vertimai. Pagal senovinius, net egzotiškus tekstus kompozitorius sukūrė pasaulio muzikos literatūros partitūrą. „Dainoje apie žemę“ koncentruotai atsiskleidė G. Mahlerio genialumas. Niekur kitur taip neatsiveria dvilypė jo asmenybė, svyruojanti nuo ekstaziško malonumo iki liguistos nuojautos, būdingos XIX a. pabaigos – XX a. pradžios menui.

Pažaislyje „Dainą apie žemę“ atliks du pasaulinio lygio solistai – Londono karališkojoje „Covent Garden“ operoje dainuojanti Justina Gringytė ir Niujorko „Metropolitan“ ir Milano „La Scala“ solistas Aleksandras Antonenko.

Antrojoje koncerto dalyje skambės austrų kompozitoriaus Franzo Schuberto (1797–1828) Mišios Nr. 2 G–dur. Mišios buvo sukurtos 1815 metais (mažiau nei per savaitę), bet pirmą kartą atliktos tik 1846-aisiais, prabėgus aštuoniolikai metų po kompozitoriaus mirties. Pusvalandžio netrunkantis kūrinys buvo parašytas kaip liturgijos dalis. F. Schubertas laiške tėvui rašė: „Žmonės stebisi pamaldumu, kurį išreiškiu himne Mergelei Marijai, – atrodo, kad ši muzika paliečia kiekvieną sielą ir perkeičia klausytoją.“

F. Schuberto Mišias Nr. 2 G–dur atliks solistai – sopranas Ieva Goleckytė, tenoras Juozas Janužas, o boso partiją – baritonas Arminas Skirvainis.

Koncerto organizatorių teigimu, dėl karštų vasaros orų, kurie nėra palankūs ne tik atlikėjams, bet ir muzikos instrumentams, vėlinama renginio pradžia. Koncertas „Daina apie žemę“ Pažaislio vienuolyne prasidės 20 valandą.