Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune | KaunoDiena.lt

STARTUOJA MOTERIMS SKIRTAS MENO PROJEKTAS KAUNE

  • 1

Ar menas turi lytį? Ar jis priklauso nuo lyties? Ar moteriai menininkei sunkiau nei vyrui skintis kelią į meno pasaulį?

Tokius klausimus galima užduoti kasdien, matant meno kūrinius, kurie mus supa visur – namuose, gatvėje, prekybos centruose, viešajame transporte ir t.t. Šiuo klausimus sau uždavė ir Deimantė Leščinskytė, kuri nuo spalio 12 dienos „atneša“ dar daugiau meno į Kauną“ su projektu „Women Go Art“.

 

Projektas skirtas moterims menininkėms

 

Women Go Art“ yra skirtas asmenims, kurie identifikuoja save kaip moterį. Tai yra kartu ir platforma, ir judėjimas, kuriuo siekiama suburti menininkių grupę ir padėti moterims menininkėms ne tik parodyti savo darbus, bet ir surasti kontaktų,“ – apie projektą pasakoja jo iniciatorė Deimantė Leščinskytė.

 

Idėja kurti moterims skirtą meno erdvę Deimantei gimė labai natūraliai. Jauna moteris persikėlė iš Vilniaus į Kauną ir tai buvo pakankamai sunkus laiko tarpas, kadangi Kaune neturėjo savo socialinio rato. „Būtent šio projekto konceptas kilo tuomet, kai supratau, jog norint prisijaukinti naują miestą, reikia sukurti ar surasti sau papildomos įdomios veiklos,“ – prisimena Deimantė.

 

Deimantė įsitikinusi, jog moteris ir kūryba yra ir buvo suderinamos visada – nuo senų laikų vyrai menininkai savo mūzomis rinkdavosi moterį, kuri vienaip ar kitaip suteikdavo jiems kūrybinę laisvę.

 

Anksčiau menas būdavo vyrų pasaulis, dabar taip nėra. Tačiau moteris mene dar nėra tokia žinoma, kaip vyras. Gaila, bet šis stereotipas išlieka. Labai paprastas pavyzdys: „Tate Modern Art“ muziejuje Londone yra eksponuojami vos keli procentai moterų kūrėjų darbų. Manau, kad tai daug ką pasako apie moters poziciją meno pasaulyje,“ – apie projekto idėjas pasakoja D. Leščinskytė.

 

Deimantė siekdama pakeisti nusistovėjusias nuostatas bei norėdama, kad moters kūrybinis žodis įgautų naują prasmę ir matomumą, pradeda projektą, kuris turėtų sulaužyti senus stereotipus. Pirmasis „Women Go Art“ renginys ir atidarymas planuojamas spalio 12 dieną, o po jo kiekvieną mėnesį vyks nauji renginiai. Atidaryme planuojama pristatyti tris jaunas menininkes turinčias savitą žvilgsnį į pasaulį ir nebijančias tai išreikšti.

 

Viktorija Meilutytė (tapyba)

 

Pirmojo renginio „Women Go Art“ dalyvė Viktorija pasakoja, jog kūryba ją lydėjo nuo pat vaikystės, tačiau vėliau užgeso. Dabar tas noras veržiasi su dideliu potencialu.

Norą kurti pajutau išlaisvinusi savo vidinį vaiką. Kai leidau jai būti, viskas atėjo savaime – pažinimas, susidomėjimas, kūryba, laisvė,“ – pasakoja tapyboje save realizuojanti Viktorija Meilutytė.

Paklausta, ar gali save vadinti menininke, Viktorija susimąsto ir nenori sau „lipdyti etikečių“. „Visada su savimi nešiojuosi klausimą – kada žmogus save gali vadinti menininku? Atsakymą gavau iš vieno žmogaus: kai propaguoji tokį gyvenimo būdą. Iš to iškilo dar daugiau klausimų. Koks tai gyvenimo būdas? Kaip tai nustatyti? Visgi dar nesu linkusi savęs laikyti menininke, nes dabar aš eksperimentuoju ir nenoriu lipdyti sau etikečių,“ – kalba Viktorija.

 

Jauna menininkė pripažįsta, jog tapydama ji išreiškia savo emocijas ir taip gali įsigilinti į jas bei stebėti save. „Viskas, ko noriu – paliesti žmonių širdis, sielas ir protus. Menas yra labai subjektyvus dalykas, todėl labai įdomu, ką kiekvienas žmogus mato kūriniuose. Jų matymas, jų interpretavimas atspindi savą vidinį pasaulį,“ – sako V. Meilutytė.

 

Lina Sokolovaitė (tapyba)

 

Antroji projekto dalyvė Lina, daugumai pažįstama iš psiaudonimo „Lina So Art“. „Aš esu menininkė ir save ja vadinu todėl, kad menas man yra gyvenimo būdas, o kartu ir terapija. Man jis padeda išlieti savo susikaupusias emocijas bei išreikšti save geriau nei žodžiais,“ – aiškina Lina.

Tapyba moters gyvenime atsirado labai anksti. Dar būdama darželyje pradėjo piešti „daugiau“ kiti. „Paišydavau spalvotus, gražius paveikslėlius. Manau, tai buvo savotiškas bėgimas nuo realybėje matomos aplinkos. 14 metų, tėvai mane nuvedė į Kauno Martinaičio dailės mokyklą. Tuo pačiu metu besimokydama Maironio gimnazijoje, dailės mokykla man buvo ne tik papildomas užsiėmimas, bet ir išsigelbėjimas bei savęs realizavimo pradžia. Gimnazijoje niekada nebuvau puiki mokinė, mokytojai manęs nesuprasdavo. Mano „nenusedėjimas“ vienoje vietoje jiems nebuvo priimtinas,“ – pirmąsias patirtis prisimena Lina So Art.

 

Po mokyklos „metusi“ tapymą į šalį , moteris vėl paėmė teptuką po 6 metų. „Vietoje bėgimo nuo realybes pradėjau realybę naudoti kaip pagrindinį tašką. Tapymas man tapo terapija padedančia išlieti susikaupusias emocijas. Dažniausiai negatyvias,“ – pasakoja Lina.

 

Moters paveiksluose dominuoja nuogas moters kūnas arba vidiniai neigiami išgyvenimai. Pažvelgus į menininkės darbus gali susidaryti vaizdas, jog darbai „liūdni“. „Daugumai žmonių žiūrint į mano neužbaigtus paveikslus sukyla neigiamos emocijos. Dažnai girdžiu klausimą, kaip tokia, pilna energijos panelė kuria tokius negatyvius paveikslus. Atsakymas – visą negatyvumą išlieju ant drobes, todėl realybėje telieka geros emocijos,“ – sako L. Sokolovaitė.

 

Puikiai virtualiame pasaulyje žinoma Lina So Art meną vis dar vadina pomėgiu ir to pakeisti nenori. „Hobiui tapus pirmu pinigų šaltiniu, mano nuomone, žmonės praranda dalį aistros bei laisvę kurti ką nori. Tuo metu pradedama daugiau galvoti „kas parsiduoda“,“ – aiškina menininkė.

 

Rūta Martinavičiūtė (3D dizainas)

 

Prie dviejų tapytojų projekto atidarymo renginyje dalyvaus ir Rūta, kuri save atrado 3D dizaino sferoje. „Esu įsitraukusi į 3D modeliavimą ir animaciją. Tai yra objektų kūrimas virtualioje erdvėje. Sukurtą objektą galima naudoti kaip modelį, keisti rakursą ir matyti objektą/us iš kurios nori pusės, panašiai kaip realybėje,“ – apie neįprastą meno formą pasakoja Rūta Martinavičiūtė.

 

3D modeliavimas yra gan nauja sritis, palyginus su kitomis meno technikomis, bet šiuo būdu kuriančių sparčiai daugėja, tiesa, kaip pripažįsta pati Rūta, Lietuvoje tai vyksta kiek lėčiau, tačiau yra nemažai šios srities profesionalų.

 

Rūta pastebi, jog stereotipas, kad mene dominuoja vyrai, vis dar gajus. „Stereotipai tikrai gajūs ir šiais laikais, o kai kurie vyriškosios lyties atstovai dėl buvusių ir esamų sąlygų, vis dar dažnai nepraleidžia progos pasijausti „viršesniais“, ieškodami bet ko, ką gali sumenkinti. Vis dėl to, viskas keičiasi ir žmonės vis geriau atskiria iliuzijas nuo realybės,“ – mintimis Rūta.

 

3D modeliavimus kurianti moteris sako, kad lytis kūrybai gali daryti įtaką tiek, kiek pats žmogus to sąmoningai ar pasąmoningai nori. Rūta taip pat nevadina savęs menininke, nors tai, ką ji daro sunku pavadinti kitaip. „Savo veiklą norėčiau priskirti meno sričiai, kadangi praktikuoju šį amatą kiekvieną dieną. Ryšys su menu man yra pamatinis. Jaučiu prasmę ir užsidegimą mąstyti apie fundamentalius dalykus ir kilusias idėjas perteikti vizualiai, todėl grafika yra mane labiausiai dominanti sritis,“ – pasakoja R. Martinavičiūtė.

 

 

GALERIJA

  • Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune
  • Deimantė Leščinskytė
  • Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune
  • Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune
  • Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune
  • Startuoja moterims skirtas meno projektas Kaune
Rašyti komentarą
Komentarai (1)

klasika

dvejų metų vaikas gėlę gražiau nupiešia. Juoda spalva dominuoja-psichologai jums paaiškintų, ką tai reiškia. Piešiniuose chaosas. Kai galvos per pusę supjaustytos-tai menas?

SUSIJUSIOS NAUJIENOS