L. Perkauskienė pasirinko fotografijos meno lauke ne itin plačiai paplitusią vandens temą, suteikiančia jai daug galimybių simbolinti, niuansuoti, priartinti savąją pasaulio sampratą prie tapybinių vaizdinių. Kūrėja kviečia giliau pažinti gamtos ir žmogaus santykius. „Matydama rasos lašelius iš arti, svajojau šį stebuklą nupiešti ar nufotografuoti jo grožį ir parodyti kitiems“, – sako ji.

Sąlyčio su gamta aspektuose puikiai atsispindi fotografės dvasinė pažintinė kelionė. Per fotografijas, kuriose įsižiūrima ir įsiklausoma į vandens, šviesos formas ir atspalvius, autorė geba užfiksuoti niuansus, kūrinijos grožį. Šventųjų vandenų paslaptis glūdi harmonijoje su gamta, mistine vandens galia.

Vandens temą L. Perkauskienė pasirinko neatsitiktinai. Kelionėse matomi vaizdai skatino apmąstymus: „Nuvykusi į Rilą, pajutau Dvasios ir Materijos susijungimą, tarsi skaityčiau knygą, kurios rašmenys nėra matomi.“ Vanduo jai tapo nematerialia forma, įkvėpimo šaltiniu, simboliu, įgalinančiu kalbėti apie dieviškąją kūriniją, mus šiame pasaulyje, apie įvairovę, kurią jaučiame ir matome kiekvienas vis kitaip.

Įsikūnijimas. Spauda ant drobės. 69 x 89 cm. 2025 m. / Organizatorių nuotr.

Viena iš L. Perkauskienės fotografijų parodos gijų – skirtingi žiūros taškai, emocinė įtampa, ryškinant žmogaus ir gamtos santykį. Vanduo susijęs su šventumo ritualais įvairiose religijose ir kultūrose. Tačiau autorė akcentuoja ne tik sakralinę, bet ir gyvybinę vandens galią. Beveik kiekvienoje fotografijoje siekiama parodyti, kad vanduo atveria paslėptą realybę, skirtingus ir tapačius pasaulius, pažadinančius skirtingas emocijas ir potyrius.

Viena iš L. Perkauskienės fotografijų parodos gijų – skirtingi žiūros taškai, emocinė įtampa, ryškinant žmogaus ir gamtos santykį.

Kiekviena fotografija – ir poetiška, ir turinti konceptą, idėją: siekiama pirmiausiai liudyti gyvybės formų įvairovę, gamtą, vandenį kaip dvasinio ryšio ir atsinaujinimo šaltinį.

„Kai saulė ir dangus atsispindi dideliame vandens plote, vandenyje tarsi susjungia ugnis ir vanduo – dvi priešingybės. Vandenyje labai daug informacijos apie gyvybę, mintis, vystymąsi, dieviškumą. Saulė – Saulėtekis žmogaus gyvenime yra labai svarbus. Aš dažnai fotografuoju vandenį, taip pat Saulės kilimą“, – sako menininkė.

Ryto vanduo. Spauda ant drobės. 89 x 89 cm. 2025 m. / Organizatorių nuotr.

Autorei svarbus spalvinis niuansavimas, abstrakčios formos, gamtinių simbolių akcentai. L. Perkauskienės fotografijose švelniai mėlynos, žalios, violetinės atspalviai ir ritmizuotos formos, vandens formos, susijungiančios į vientisą išbaigtą vaizdinį, mena aplinkos ir jos sampratos įvairovę. Tai rodo ir fotografijų pavadinimai: „Dievo tapyba“, „Ryto vanduo“, „Pabučiavimas“, „Dieviškoji jungtis“ , „Visatos vandenys“, „Susitikimas meilėje“ .