„Manau, kad nuo šio kultūros sezono Zapyškiui galima suteikti ne tik aitvarų, bet ir vargonų muzikos sostinės titulą“, – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Živilė Jurgaitienė.
Nauja muzikinė tradicija
Vargonų sugrąžinimo į Zapyškį idėją prieš daugiau nei penkerius metus inicijavo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, o finansavimą skyrė Kauno rajono savivaldybės administracija.
Pasak Ežerėlio kultūros centro direktorės Miglės Andrejevos, senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia tarsi atgavo dalį savo istorinio identiteto, o kultūros sezonas tapo išskirtiniu. „Vargonų sugrįžimas leido ne tik praturtinti koncertų programą, bet ir sukurti naują muzikinę tradiciją. Koncertuose skambėjo skirtingų epochų kūriniai, o vargonų skambesys derėjo su kitais instrumentais ir solistų balsais“, – sakė M. Andrejeva.
Kartu buvo išlaikytas ir pagrindinis siekis – formuoti įvairiapusę kultūrinę programą, kurioje vietos rastų tiek klasikinės muzikos gerbėjai, tiek ieškantys naujų, netradicinių muzikinių patirčių.
Galbūt dėl to, paprašyta apibūdinti šiųmetį kultūros sezoną senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, Ž. Jurgaitienė tvirtino: „Tai – naujų patirčių, naujų garsų, gyvos istorijos ir inovacijų potvynis.“
Bažnyčia be sienų
Dar viena V. Makūno iniciatyva – bažnyčia be sienų. Šiame kūrybiniame sezone sukurtos modernios, bažnyčios istoriją pristatančios vizualizacijos, kurios specialiais projektoriais sukuria regimybę, kad bažnyčia neturi sienų. Atrodo, kad esi vizualizacijų dalis, istorinių Zapyškio įvykių dalyvis.
„Šios 3D projekcijos yra labai paveiki ir skubančiai visuomenei priimtina priemonė – per 10 minučių gali susipažinti su senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios legenda, istoriniais tarpsniais, pokyčiais ir kultūriniais įvykiais dabartyje. Tai puikus naujų auditorijų, jaunimo, užsienio turistų traukos objektas“, – teigė Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja.
Vizualizacijos yra garsinės ir gali būti rodomos ir anglų kalba, tad jos pritaikytos įvairių poreikių žmonėms.
Ilgesnis sezonas
Pagrindinis koncertų sezonas senojoje Zapyškio bažnyčioje dažniausiai vyksta nuo gegužės iki rugsėjo, tačiau šiemet vargonų muzikos koncertų ciklas tęsėsi iki spalio pabaigos. Spalio 25 d. jį simboliškai užbaigė tenoro Mindaugo Jankausko ir vargonininko Povilo Padleckio koncertas.
Vis dėlto tai nereiškia, kad bažnyčioje muzika nutyla. Lapkričio 7 d. čia vyks Sūduvos krašto kanklių muzikos festivalis „Staniulio kanklės 2026“, o gruodžio 4-ąją – eglutės įžiebimo šventė.
„Ypatingą dėmesį skiriame ir Kalėdų laikotarpiui, kai bažnyčią pripildo šventinė muzika, kultūrinės veiklos, o Kalėdų prakartėlę papildo vaizdo projekcijos. Šiemet Zapyškio eglutės įžiebimo tema – „Skambanti Zapyškio istorija“, simboliškai susiejanti šventinį laikotarpį su po daugiau nei šimtmečio į bažnyčią sugrįžusių vargonų skambesiu“, – kalbėjo Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Atviri eksperimentams
Nors klasikinė ir sakralinė muzika senojoje Zapyškio bažnyčioje skamba itin įtaigiai, tačiau tai nereiškia, kad apsiribojama vien šiais žanrais. „Esame atviri kūrybiniams eksperimentams, jeigu jie prasmingai papildo erdvę ir leidžia ją atrasti naujai. Mūsų tikslas – ne tik surengti koncertą, bet ir sukurti patirtį, dėl kurios norėtųsi čia sugrįžti, – pabrėžė M. Andrejeva. – Šiemet didžiausią dėmesį skyrėme klasikinei ir vargonų muzikai, tačiau sąmoningai siekiame žanrų įvairovės. Norime, kad bažnyčia būtų atvira skirtingų muzikinių pomėgių klausytojams.“
Puikus pavyzdys – projektas „Garsų potvynis“, kuris supažindina su alternatyvia, eksperimentine ir šiuolaikine muzika. Tokios programos leidžia praplėsti tradicinį požiūrį į bažnyčią kaip koncertinę erdvę ir pritraukti naujų auditorijų.
„Manome, kad šiandien kultūros erdvės turi ne tik puoselėti tradicijas, bet ir skatinti smalsumą, kūrybingumą ir naujų meninių formų pažinimą“, – sakė Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Netrūko tarptautiškumo
Šiemet senoji Zapyškio bažnyčia sulaukė ne vieno užsienio atlikėjo. „Ypač džiaugiamės bendradarbiavimu su Pažaislio muzikos festivaliu, kurio metu mūsų erdvėje koncertavo muzikantai iš Bulgarijos, Ispanijos ir Prancūzijos“, – pabrėžė M. Andrejeva.
Tarptautiškumo netrūko ir kituose kultūriniuose projektuose. Festivalyje „Sapieginės“ pasirodė ansamblis „Baroque Contempo“, kuriame dainuoja Belgijoje gyvenanti lietuvių atlikėja Karolina Glinskaitė. Projekto „Garsų potvynis“ metu susitiko Lietuvos ir Jungtinės Karalystės muzikantai – koncertavo „Twenty Fingers Duo“ ir britų „GBSR Duo“.
„Mums svarbu ne tik pristatyti užsienio atlikėjus, bet ir sudaryti sąlygas naujoms meninėms idėjoms bei tarptautiniam bendradarbiavimui. „Garsų potvynio“ metu pristatytos specialiai šiam projektui kurtos muzikinės programos, kuriose šiuolaikinė muzika susiliejo su istorine bažnyčios erdve. Siekiame, kad senoji Zapyškio bažnyčia būtų vis labiau atpažįstama tarptautinėje kultūros erdvėje ir pritrauktų kūrėjus iš įvairių pasaulio šalių“, – teigė Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Išaugo patrauklumas
Paklausta, kaip pavyksta pritraukti žinomus Lietuvos ir užsienio talentus koncertuoti būtent Zapyškyje, M. Andrejeva neabejojo, kad labiausiai sėkmę lemia senoji Zapyškio bažnyčia: jos istorija, architektūra, išskirtinė akustika ir unikali aplinka sukuria ypatingą atmosferą muzikiniams pasirodymams.
„Džiaugiamės, kad pastaruoju metu vis dažniau patys atlikėjai ir koncertų organizatoriai kreipiasi į mus, norėdami surengti koncertų šioje erdvėje. Tai rodo augantį bažnyčios, kaip kultūrinės erdvės, žinomumą ir patrauklumą“, – kalbėjo Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Šiemet čia atsirado ir naujų galimybių – pradėtos teikti mokamos erdvės nuomos paslaugos, todėl koncertų organizatoriai gali savarankiškai inicijuoti renginius, pasinaudodami esama technine infrastruktūra.
Kauno rajono savivaldybės taryba nuo šių metų sausio 1 d. senojoje Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje patvirtino mokamų paslaugų įkainius ir Ežerėlio kultūros centrui atsivėrė galimybių organizuoti mokamus profesionaliosios muzikos koncertus.
„Vadovaujamės idėja: kultūra negali būti pigi, todėl manome, kad simbolinis mokestis už profesionalias kultūros paslaugas ugdo mūsų tautos pilietinę visuomenę, jos sąmoningumą ir atsakomybę prisidėti puoselėjant mūsų tautos kultūrą. Žinoma, mokamos kultūros paslaugos nėra suabsoliutintos – tik nedidelė dalis kultūros paslaugų senojoje Zapyškio bažnyčioje buvo mokamos. O štai kiekvieną sekmadienį vykę vargonų muzikos koncertai buvo atviri visuomenei, taip pat tradiciniai renginiai – aitvarų festivalis „Tarp Žemės ir Dangaus“, Šv. Jono atlaidų koncertai ir kiti – kvietė lankytojus į nemokamas kultūrines patirtis“, – tvirtino Ž. Jurgaitienė.
„Smagu, kad atlikėjai vertina šios vietos išskirtinumą, o jų susidomėjimas ir noras čia koncertuoti mums yra geriausias įvertinimas. Mūsų siekis – kad senoji Zapyškio bažnyčia būtų ne tik mūsų pačių organizuojamų renginių vieta, bet ir atvira, kūrėjus ir įvairias kultūrines iniciatyvas pritraukianti erdvė“, – pabrėžė M. Andrejeva.
Klausytojai labai įvairūs
Tačiau kas gi yra pagrindinis klausytojas? „Mūsų klausytojai labai įvairūs, ir tuo labai džiaugiamės. Koncertuose sulaukiame nemažai vietos bendruomenės narių, tačiau atvyksta ir muzikos mėgėjai iš Kauno bei kitų Lietuvos miestų“, – tvirtino Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Centro vadovei ir visam kolektyvui ypač smagu matyti sugrįžtančius lankytojus. Tai rodo, kad žmonės atranda šią vietą ne vien kaip istorinį objektą, bet ir kaip gyvą kultūros erdvę, kurioje nuolat galima patirti ką nors naujo.
„Mūsų siekis – kad senoji Zapyškio bažnyčia būtų atvira plačiajai visuomenei, prieinama skirtingoms auditorijoms ir vis labiau žinoma ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Norime, kad čia nuolat skambėtų muzika, gimtų naujos idėjos, vyktų kūrybiniai susitikimai, o kiekvienas apsilankymas paliktų norą sugrįžti“, – pabrėžė pašnekovė.
Sezono perlai
Paprašyta įvardyti ryškiausius šio sezono akcentus arba programos perlus, M. Andrejeva išskyrė vargonų muzikos koncertų ciklą ir projektą „Garsų potvynis senojoje Zapyškio bažnyčioje“.
Vargonų muzikos koncertai leido klausytojams išgirsti ne tik solinių pasirodymų, bet ir išskirtinių vargonų bei smuiko, violončelės, vokalo derinių. Kiekvienas jų savaip atskleidė šio instrumento skambesio galimybes.
O štai projektas „Garsų potvynis: radijo bangos“ kvietė į visiškai kitokią muzikinę patirtį. Instaliacijos, elektroakustinė muzika, performansai ir šiuolaikinės muzikos pasirodymai suteikė galimybę pažinti eksperimentines meno formas.
„Manau, būtent šių dviejų krypčių – istorinių muzikos tradicijų puoselėjimo ir šiuolaikinio meno paieškų – dermė yra viena didžiausių mūsų stiprybių“, – įsitikinusi Ežerėlio kultūros centro direktorė.
Unikali erdvė įpareigoja
Formuodamas programą Ežerėlio kultūros centras pirmiausia galvoja apie pačią erdvę ir tai, kokią patirtį nori joje sukurti. „Senoji Zapyškio bažnyčia nėra įprasta koncertų salė – čia susitinka istorija, architektūra, muzika ir ypatinga atmosfera, – pabrėžė centro vadovė. – Klasikinė ir sakralinė muzika šioje erdvėje skamba itin įtaigiai, tačiau tai nereiškia, kad apsiribojame vien šiais žanrais. Esame atviri kūrybiniams eksperimentams, jeigu jie prasmingai papildo erdvę ir leidžia ją atrasti naujai.“
M. Andrejeva neslėpė: organizuojant kultūrinius renginius istorinėje kultūros paveldo objekto erdvėje, iššūkių tikrai netrūksta. Kiekvienas koncertas reikalauja individualaus pasirengimo – nuo techninių sprendimų iki tinkamo erdvės pritaikymo atlikėjų poreikiams.
„Mums svarbu suderinti šiuolaikinių renginių organizavimo reikalavimus su istorinio pastato išsaugojimu. Ne visada galime pritaikyti įprastus sprendimus, todėl tenka ieškoti alternatyvų. Tačiau į kiekvieną iššūkį žiūrime kaip į galimybę tobulėti ir stengiamės padaryti viską, kad kokybišką kultūrinę patirtį turėtų tiek atlikėjai, tiek žiūrovai“, – patikino pašnekovė.
Komentaras
Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras
Didžiuojuosi, kad Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, beveik penkis šimtmečius stovinti Nemuno pakrantėje, šiandien vėl gyvena visavertį gyvenimą. Tai neatsiejamas mūsų krašto simbolis, išgyvenęs karus, gaisrus, potvynius ir daugybę istorijos išbandymų.
Šiemet į Zapyškį iš Vokietijos atkeliavę vargonai tapo baigiamuoju šventovės atgimimo akcentu. Naujasis instrumentas, pagamintas Vokietijos įmonėje „Oberlinger“ pagal Renesanso ir Baroko tradicijas, skambėjo ne tik per titulinius Šv. Jono Krikštytojo atlaidus, bet ir savaitgaliais. Šventovė tapo tikru kultūros ir dvasinio gyvenimo centru.
Už partnerystę rengiant koncertus esu dėkingas vargonininkams Povilui Padleckiui, Vilimui Morkūnui, Daliai Jatautaitei ir Faustai Vilijai Raščiutei, taip pat Mindaugui Jankauskui (tenoras), Vygantui Bemovui (tenoras), Rokui Diržiui (smuikas), Andriui Apšegai (baritonas), Ivetai Kalkauskaitei-Majauskienei (mecosopranas), Julijai Stupianek-Kalėdienei (sopranas) ir kitiems, pripildžiusiems bažnytėlę garsų, šviesos ir pakylėjimo.
Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šios šventovės atgimimo – Vilkaviškio vyskupijai, paveldosaugos specialistams, restauratoriams, Kauno rajono savivaldybės komandai, vietos bendruomenei, rėmėjams, geros valios žmonėms. Ypatingą padėką skiriu Vilkaviškio vyskupui Rimantui Norvilai, kunigams ir dvasininkams, kurie saugo tikėjimo tradicijas ir stiprina žmonių dvasią. Tikiu, kad vargonų skambesys ir ateityje kvies žmones susitikti, susikaupti ir džiaugtis bendryste.
Naujausi komentarai