Netikėtas vizitas
Pas M. Romerio gatvėje gyvenančią kaunietę netikėtas svečias apsilankė vakarop, po darbo valandų. Į duris paskambinusi moteris parodė pažymėjimą ir pasakė norinti atlikti LB inicijuotą tyrimą.
„Sutikau, pasakiau, į ką galėsiu, į tą atsakysiu, tik paprašiau užsukti šiek tiek vėliau, nes tuo metu kaip tik šildžiausi maistą ir ruošiausi vakarieniauti“, – apie netikėtą vizitą redakcijai pasakojo daugiabutyje gyvenanti pašnekovė.
Maždaug po pusvalandžio sugrįžusi apklausą atliekanti moteris apie savo užduotį ir tikslą pateikė daugiau informacijos. Apklausos objektu tapusiai kaunietei padavė lapą, kuriame – LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus paaiškinimas apie tyrimo tikslus.
Maža dovanėlė
Paaiškinime pabrėžiama: „Jūsų dalyvavimas mums labai svarbus, todėl norėdami padėkoti už dalyvavimą apklausoje, Lietuvos banko vardu įteiksime Jums Lietuvos banko atminimo dovaną.“
Apklausos dalyvei buvo padovanota lito vertės proginė moneta.
„Moteris turėjo planšetę, joje turbūt buvo vadinamasis klausimynas, pagal kurį buvau egzaminuojama įvairiausiais klausimais“, – apie apklausos įžangą pasakojo kaunietė.
Buvo nustebinta
„Klausė, kiek išleidžiu maistui, kiek išleidžiu komunaliniams [mokesčiams]. Paskui sako: koks čia butas, jūs pati pirkote? Ne, sakau, paveldėjau. Tada klausia: kada paveldėjote, kokia buto vertė? Sakau, nežinau, kaimynai sakė skelbimuose matę, kad apie 60 tūkst. Ji sako: ką jūs čia pasakojate, gal juokaujate, sako, toks butas 100 tūkst. tikrai kainuos“, – pasakojo „Kauno dienos“ pašnekovė.
LB apklausą vykdanti moteris teiravosi, kiek kainuoja daugiabučio renovacija.
„Na, sakau, ne komercinė paslaptis. Dar atsakinėjau į klausimus, ar ištekėjusi, ar dirbanti, kur dirbu“, – vardijo kaunietė.
Vėliau, anot pašnekovės, prasidėjo klausimai, kurie ją nemaloniai nustebino.
Suvenyras: apklausos dalyviams skirta euro vertės proginė moneta. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Kiek pinigų?
„Paprašė atsakyti į klausimą, ar ten, kur dirbu, turiu akcijų. Sakau: palaukite, kas čia dabar per klausimai… Na, sako, toks yra LB klausimynas. Sako: pavyzdžiui, močiutės net parodo, kur pinigus laiko“, – apie netikėtai atsiradusias potemes pasakojo apklaustoji moteris.
Toliau buvo prašoma pateikti atsakymus, koks jos atlyginimas, ar ji kur nors investuojanti.
„Pasidomėjo, gal dar kokio nekilnojamojo turto turiu, bet apsidairiusi bute pasakė: bet, aišku, neturite… Paskui sako: o kiek pas jus sąskaitoje pinigų? Teiravosi, ar esu pirkusi vertybinių popierių. Sakau: jūs turbūt juokaujate, aš skųsiuosi. Sakau: tokių klausimų užduodate, gal rengiate atmintinę vagims ar kaip?“ – nustebimą ir net pasipiktinimą sukėlusį pokalbį prisiminė moteris.
Paskui sako: koks čia butas, jūs pati pirkote? Ne, sakau, paveldėjau. Tada klausia: kada paveldėjote, kokia buto vertė?
Kilo įtarimų
Apklausos turiniu nustebinta kaunietė sakė užsiminusi, kad telefonais skambinantys aferistai pasinaudoja iš kažkur jiems žinomomis asmeninio pobūdžio informacijos nuotrupomis ir taip bando manipuliuoti, sukelti pasitikėjimą.
„Mane klausinėjusi moteris sakė, kad jai niekas neskambina. O aš paskiau, kad man skambina ir iš kažkur duomenis gauna. Sakau, jūs renkate konfidencialius duomenis, kuriais remiantis jau galima būtų manipuliuoti… Man keista, kad bankas tai daro“, – apklausos ypatumais stebėjosi moteris.
Redakcijos pašnekovė sakė apklausą atlikusiai moteriai akcentavusi, kad būtų normalu, jei apie sąskaitas, vertybinius popierius klausinėtų Valstybinė mokesčių inspekcija.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad buvo, anot jos, ir normalių klausimų: kokia dabar infliacija, kaip manote, ar ateityje nekilnojamojo turto kaina mažės ar didės.
„Tai jūs, sako, nesakysite, kiek turite sąskaitoje… O koks tada jūsų atlyginimas? Koks jūsų telefono numeris? Sakau: nesakysiu, tuojau dar paprašysite, kad padiktuočiau prisijungimo kodus“, – ironizavo kaunietė.
Informacija: kaunietei buvo paduotas lapas, kuriame – LB valdybos pirmininko paaiškinimas apie tyrimo tikslus. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Ėmė nerimauti
Apklausos nustebinta kaunietė tvirtino, kad ėmė ne juokais nerimauti.
„Pasakiau, kad kreipsiuosi į banko vadovybę, į redakciją. Paskui mane apklaususi moteris pakeltu tonu sako: čia viskas normalu, kiti atsako į visus klausimus. Sako: aš niekam nesakysiu… Gerai, sakau, jūs nesakysite, bet kur tada tie duomenys nueina?“ – kilusias rimtas abejones dėl savo duomenų saugumo išsakė klausinėjama moteris.
Sakau, jūs renkate konfidencialius duomenis, kuriais remiantis jau galima būtų manipuliuoti… Man keista, kad bankas tai daro.
Ji jau nerimavo, kad atskleidė savo adresą, pavardę, kitus duomenis.
„Kaip jie gali būti garantuoti, kad žmonės pateikia teisingus duomenis? O gal apklausiamieji dėl atsargumo tiesiog slapukauja? Viską rašė į planšetę, nežinau, ar tie klausimai yra, ar nėra, ar čia ji ko nors papildomai klausia, gal savo iniciatyva… Paklausiau: ar jūs čia durnelių ieškote?“ – apie kilusias emocijas ir įtarimus pasakojo kaunietė.
Sutikimas – būtinas
Situaciją pakomentavo bendrovės „Eurotela“ vyriausioji projektų vadovė Rimantė Petrošiūtė:
„Suprantame tyrimo temos jautrumą ir galimas žmonių reakcijas. „Eurotela“, kaip tyrimą vykdanti įmonė, imasi visų numatytų priemonių, visuomenės pasitikėjimui atliekamu tyrimu ir respondentų asmens duomenų apsaugai užtikrinti.
Kiekvienam dalyvauti tyrime atrinktam namų ūkiui pieš apklausą įteikiamas informacinis pranešimas, kuriame pateikta visa informacija apie asmens duomenų tvarkymą tyrimo tikslais. Kiekvienas sutikęs dalyvauti apklausoje respondentas prieš apklausą pasirašo tam skirtoje formoje, patvirtindamas, kad susipažino su duomenų tvarkymo taisyklėmis ir sutinka, kad jo pateikti duomenys būtų naudojami šio tyrimo tikslams.
Nesutikusiems tyrime dalyvauti namų ūkiams tokia sutikimo forma pasirašyti neteikiama, šio namų ūkio apklausa nevykdoma.“
Sulaukia skundų
– Kaip būtent ir pagal kokius pagrindinius kriterijus LB atrinko tyrimo partnerę „Eurotelą“? – „Kauno diena“ paklausė LB atstovo Giedriaus Šniuko.
– Buvo skelbiamas atviras tarptautinis konkursas, vertinimas – pagal ekonominio naudingumo kriterijų.
– Ar esate sulaukę iš gyventojų nusiskundimų dėl apklausos eigos, turinio? Kaip reaguojate? Ar sutinkate su teiginiu, kad apklausai deramai nepasirengta, pavyzdžiui, iš respondentų neprašoma juridiškai galiojančių patvirtinimų, kurie liudija apie leidimą LB nuožiūra naudotis surinktais duomenimis.
– Tyrimo reikmėms „Eurotela“ paprastai apklausia apie 1,7–1,8 tūkst. namų ūkių (apie 3,5 tūkst. asmenų). Esame sulaukę pavienių paklausimų ir skundų, apie juos informuojame bendrovę. Išsamesnės informacijos apie metodologiją ir kitus aspektus siūlome kreiptis į patį paslaugos teikėją.
– Tyrimo pristatyme LB pirmininkas pabrėžia, kad apklausa konkrečiam žmogui, kaip rašoma, „padės geriau įvertinti savo šeimos finansus, taupymą, turto ir įsipareigojimų santykį“. Paaiškinkite, kokiu būdu tai pavyks pasiekti.
– Namų ūkių finansų ir vartojimo statistinis tyrimas yra vienintelis tokio pobūdžio ir išsamumo tyrimas Lietuvoje, jis atliekamas kas dvejus trejus metus. Tyrimas atliekamas jau dešimt metų, apklausos rezultatai suteikia unikalią galimybę panagrinėti Lietuvos šeimų pajamas, išlaidas, taupymo ir skolinimosi sprendimus, turto kaupimo tendencijas. Tyrimo duomenys buvo ne kartą naudoti rengiant analizes ir pozicijas Lietuvai aktualiais ekonominės politikos klausimais (pensijų sistemos analizė, investicinės sąskaitos pasiūlymas ir kt.). Šis tyrimas taip pat yra ir didesnio tyrimo, atliekamo euro zonos mastu, dalis, todėl leidžia Lietuvos duomenis nagrinėti ir kitų Europos šalių kontekste.
– Pašnekovė pasakojo, kad jos klausė, kiek uždirbanti, kiek sąskaitoje turinti pinigų. Pašnekovės tvirtinimu, tai peržengia bet kokias privatumo ribas.
– Šis tyrimas yra oficialios (Lietuvos) Statistikos programos dalis ir jo įgyvendinimas reikalauja duomenų apie apklausos dalyvių gaunamas pajamas. Šie duomenys yra reikalingi tyrimui ir padeda analizuoti namų ūkių finansus ir vartojimą. Apklausa yra savanoriška, joje galima nedalyvauti arba neatsakyti į klausimus, į kuriuos nenorima atsakyti.
Namų ūkių apklausos imtį sudaro ne jaunesni kaip aštuoniolikos metų namų ūkių gyventojai, atrinkti remiantis tyrimo metu esančia Valstybės duomenų agentūros pateikiama informacija, atsižvelgiant į tris pagrindinius kriterijus – lytį, amžių ir geografinį pasiskirstymą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)