Vilmanto Raupelio nuotr.

APLEISTA KARMĖLAVOS RAKETŲ BAZĖ LAUKIA ŠEIMININKŲ RANKŲ

2017-10-30 14:47
Vaida Milkova

Buvusiame kariniame objekte – Karmėlavos raketinėje bazėje – mėgsta lankytis alternatyvus jaunimas, šonaslydžio entuziastai, ekstremalai. Šią teritoriją, kurioje netrūksta pradėjusių griūti pastatų, kitais metais ruošiamasi pradėti tvarkyti.

Dekoracijos mistiniam filmui

Kauno rajono paribyje dislokuotas buvęs itin slaptas objektas kaip magnetas traukia ekstremalių pramogų mėgėjus. Juolab kad duobėtu žvyrkeliu važiuojant į jį nuo Kauno oro uosto Karmėlavoje oro vartų pusės, nėra jokių užkardų ar ženklų, liudijančių, kad važiuoti čia draudžiama. Ant oro uosto tvoros įrengtos vaizdo kameros akis stebi mūsų, važiuojančių į buvusią raketinę bazę, automobilius, tačiau reakcijos į tai nėra jokios: ramiai važiuojame toliau.

Į buvusią raketinę bazę vykstame kartu su Karmėlavos Šv.Onos parapijos klebonu Virginijumi Veprausku ir Kauno rajono meru Valerijumi Makūnu. Kažkada tarnavęs raketų žemė-oras bazėje Kazachstane, V.Veprauskas gali nemažai papasakoti apie šį ginklą. "Čia dislokuotas branduolinis ginklas buvo skirtas pulti, naikinti žmones. Visa tai sovietinis liaudies ūkis kūrė ne gynybai, o puolimui", – pasakoja klebonas, į šią teritoriją atlydintis ne tik smalsių užsieniečių ekskursijas. Neseniai jis čia lankėsi su Kauno kunigų seminarijos seminaristų grupe. "Aš turiu leidimą čia lydėti žmones", – patikina kunigas.

Didžiulė nesaugoma teritorija su vaiduokliškais griūvančiais pastatais, žemių sluoksniu padengtais angarais, kuriuose saugotos raketos, sovietinių lozungų likučiai kuria keistą atmosferą. Čia pasijunti tarsi tarp mistinio siaubo filmo dekoracijų. Kažkada tai buvo itin slaptas, trimis spygliuotos tvoros juostomis, iš kurių bent viena tekėjo elektros srovė, apjuostas objektas, saugotas visos divizijos kareivių. Tikrinti, ar ištisus miestus nuo žemės paviršiaus galėjęs nušluoti branduolinis ginklas saugotas tinkamai, atskrisdavo generolai iš Maskvos. Sovietmečiu čia buvusios dislokuotos branduolinės raketos, manoma, porą kartų buvo kovinės parengties.

Nelegalios šonaslydžio varžybos

Betonuotoje aikštelėje šalia apirusių sunkiasvorės technikos garažų – išmėtytos padangos ir įsirėžusios juodos "saulutės", paliktos automobilio padangų jam slystant šonu. Internete netrūksta įrašų, liudijančių apie čia vykstančias nelegalias šonaslydžio varžybas.

Toliau, už buvusio antrojo spygliuotos tvoros žiedo, – angarai, kuriuose saugotos raketos. Sovietmečiu čia buvo dislokuotos raketos, kurių skrydžio spindulys pagal rusišką klasifikaciją siekė nuo 1 tūkst. iki 5,5 tūkst. km. Skirtingais duomenimis, bazėje saugota nuo penkių iki šešiolikos vidutinio nuotolio raketų 8K63 (pagal NATO klasifikaciją – "SS-4 Sandal") su branduolinėmis galvutėmis. Septintojo dešimtmečio pradžioje, kai raketos čia buvo dislokuotos, jos buvo patikimos ir gana tikslios: skrisdamos 3 tūkst. km atstumą, nuo taikinio galėjo nukrypti apie 10 m. Raketos buvo nutaikytos į įvairius objektus Vakarų Europoje.

Netoli angarų esančiose betonuotose aikštelėse – poros metrų spindulio apskritimų pėdsakai.

"Tai raketų paleidimo aikštelės", – užsimena V.Veprauskas, rodydamas žole apžėlusius apskritimus su kai kur dar likusiomis išvogto metalo liekanomis.

Imsis apsaugos priemonių

Nors elektros laidai ir daug metalo išvogta, angaruose dar likę didžiulių dvigubų metalinių durų, signalizacijos, čia veikusios šildymo sistemos vamzdžių pėdsakų – angaruose reikėjo palaikyti nustatytą drėgmės santykis. Kai kurių angarų sienos ir lubos aprūkusios. Pasak V.Veprausko, dienomis čia – ramu, o naktį deginamos padangos, aidi šūviai – ant angarų sienų matyti jų pėdsakai. Čia atvažiuoja ne tik ekstremalių pramogų mėgėjai – galima rasti ir šviežiai naudotų švirkštų.

Didžiausios apsaugos zonoje, už buvusio trečiojo spygliuotos vielos užtvaro, saugotos raketų branduolinės galvutės. Tik per pratybas ar paskelbus kovinę parengtį raketa buvo sujungiama su branduoline galvute. Manoma, čia dislokuotos raketos kovinės parengties buvo dukart: per Prahos pavasarį 1968 m. ir per 1980–1981 m. įvykius Lenkijoje.

1988 m. raketos iš Karmėlavos buvo išvežtos, dar po ketverių metų iš čia pasitraukė sovietinė kariuomenė, turėjusi palikti Lietuvą. Nuo tada keliasdešimties hektarų ploto teritorija yra apleista. Dalis jos priklauso Kauno laisvajai ekonominei zonai (LEZ), kita dalis – Kauno oro uostui.

"Tiek Kauno LEZ, tiek oro uostas ieško partnerių, kurie galėtų investuoti šiose teritorijose. Pirmaeilis uždavinys yra šios užterštos teritorijos išžvalgymas, išvalymas, ir tik po to – investicijos", – sakė V.Makūnas. Meras žadėjo, kad ties įvažomis į nesaugią apleistą teritoriją savivaldybė, seniūnija kartu su įmonėmis, kurioms priklauso teritorija, įrengs įvažiuoti draudžiančius ženklus ir imsis kitų apsaugos priemonių.

Vytas Petružis

Kauno LEZ direktorius

Mums priklauso teritorija su raketų saugojimo angarais ir paleidimo aikštelėmis, prie įvažiavimo kelio su griūvančiais pastatais yra Kauno oro uosto teritorija. Savo teritorijoje planuojame LEZ infrastruktūros plėtrą, tačiau kada tai įvyks, negalėčiau pasakyti. Tai priklauso ir nuo Vyriausybės sprendimo. Ten mes planuojame geležinkelio terminalą, o tam reikia atvesti geležinkelio vėžę. Vyriausybės nutarime įrašyta, kad Kauno viešąjį logistikos centrą sudaro intermodalinis terminalas Palemone, logistikos parkas (kitaip tariant, sandėlių kaimelis) Kauno LEZ teritorijoje ir geležinkelio bėgių jungtis tarp tų dviejų teritorijų. Intermodalinis terminalas jau yra, o kita šio projekto dalis dar neįgyvendinta. Kada tai bus padaryta, priklauso ir nuo Vyriausybės, ir nuo "Lietuvos geležinkelių" sprendimų.

Seniai buvau buvusios raketinės bazės teritorijoje. Oro uosto darbuotojai mus tada turėjo įleisti – nebuvo galima ten laisvai patekti. Jei dabar ketvirtoji valdžia mums sako, kad reikia imtis tam tikrų saugumo priemonių, įrengti ten draudžiančius lankytis ženklus, imsimės to. Vartus galima pastatyti, bet į tą teritoriją vis tiek bus galima patekti per miškus – keturračiais ir kitaip.

Kalbant apie mums priklausančią teritoriją, ji nėra užteršta. Tarša buvo Kauno oro uostui priklausančioje teritorijoje – ten buvo užteršta mazutu. Tai buvo labai lokali tarša, į gruntinius vandenis ji nepateko. Mes buvome užsakę tyrimus – patys nenorėtume eiti į radiacija užterštą teritoriją. Galiu pasakyti, kad radiacinės taršos visoje toje teritorijoje nėra. Peršasi išvada, kad gal branduolinės galvutės ten visai nebuvo laikomos.

Ten daryta ir poveikio aplinkai studija, ir grunto tyrimai. Grunto taršos nerasta, yra tik statybinė arba konstrukcijų tarša: angarai, gelžbetonio, betono, šiferio, metalo. Svarstome dėl viso šio laužo pašalinimo iš teritorijos.

Ta teritorija grėsmės nekelia, tiktai ją reikia sutvarkyti. Mes ją tvarkysime greičiausiai tada, kai prie jos priartėsime su savo plėtra – kai ten reikės įrengti infrastruktūrą tam, kad galėtų steigtis įmonės. Jei Vyriausybės sprendimo dėl bėgių atšakos nebus, ten negalės kurtis įmonės, kurioms reikalingi sandėliai arba gamybinės įmonės, kurios savo produkciją iš karto transportuotų geležinkelio bėgiais. Tokiu atveju, jei įmonės LEZ steigsis tokiu pat greičiu kaip šiemet, šioje teritorijoje maždaug po dešimties metų pradės kurtis įmonės, nesusijusios su geležinkelių logistika.

Olafas Martensas

Kauno oro uosto direktorius

Drauge su Kauno rajono savivaldybe dalyvaujame projekte dėl minimos buvusios raketinės bazės išvalymo. Siekiame gauti ES finansavimą ir planuojame 2018 m. pradėti griauti buvusių pastatų liekanas, kurios dabar yra avarinės būklės.

Buvusi bazė nėra aerodromo teritorijoje, todėl ji nėra aptverta. Tačiau ten įrengtas kelio užtvaras, greitai teritorijoje atnaujinsime įspėjamuosius ženklus, nes šiuo metu jų ten nebeliko.

Radiacijos lygio matavimą atlieka Radiacinės saugos centras, kol kas iš mūsų pusės poreikio atnaujinti jų turimus duomenis nėra.