AR REIKALINGA TOKIA PAGALBA MIESTO MEDŽIAMS?

Aktyvus mūsų laikraščio skaitytojas, dažnai rašantis apie gamtą, šį kartą atkreipė dėmesį į Kauno centro gatvėse naujai pasodintus medžius, nurodydamas jų prasto, jo nuomone, augimo priežastis ir siūlydamas pagalbos priemones.

Nesena sodininkų patirtis

"Neseniai sodinti medeliai yra per daug ištįsę ir pradeda džiūti dėl silpnos šaknų sistemos ir gerai išvystytos lajų sistemos. To priežastis – ne visi medeliai užtikrina pakankamai intensyvų naudingų jiems medžiagų judėjimą tarp šaknų ir lajos. Silpniausia tos sistemos dalis – medelių kamienai, kuriuos iki kritinės padėties įkaitina saulė. Šaknis medžių prižiūrėtojai prižiūri gerai,  t. y. tinkamai laisto, deja, kamienas užmirštamas. Dėl šiųmečių kaitrų ir sausrų medžių padėtis smarkiai pablogėjo.

Prieš keletą dešimtmečių pasodinti vertingų medelių kamienai buvo aprišami šviesios spalvos lininiais ar medvilniniais audiniais. Ypatingais atvejais kamienai buvo aprišami po audiniu dedant kiminus. Abiem atvejais laistant medelių šaknis, buvo laistomi ir jų kamienai. Mūsų laikais tokie darbai nėra perspektyvūs.

Šiuo metu miškininkai ir dekoratyvinių želdinių specialistai naudoja daug patentuotų ir išbandytų kamienų apsaugos sistemų. Siūlomos vamzdinės medžių individualios apsaugos priemonės. Perforuoti plastikiniai vamzdžiai aplink kamieną užtikrina tinkamą mikroklimatą, kondensacinį drėkinimą, oro pralaidumą, intensyvesnę fotosintezę, spartesnį medelių prigijimą ir augimą", – įsitikinęs P.Vitkauskas.

Nesutinka su nuomone

P.Vitkausko manymu, minėtos ir kitos priemonės mieste turėjo būti panaudotos pavasarį, atsiradus pirmiems medžių džiūvimo požymiams. Tačiau ir dabar dar galima dalį medelių išgelbėti. "Pasidairiau po Girionių parką. Čia medelių apsaugos priemonės – intensyviai perforuoti vamzdžiai, skirti vertingiems medeliams apsaugoti nuo stirnų ir nuo neatidžių šienautojų. Miške aptikau kvadrato profilio vamzdžių, kurie teturi tik atlenkiamus į išorę langelius, sudarančius tik mažą neapsaugotą kamieno plotą – tai, ko gero, labiausiai tiktų mieste augantiems medeliams. Suprantama, medelių kamienams apsaugoti reikėtų parinkti tinkamiausias priemones", – rašė P.Vitkauskas.

Jo mintis, pasiūlymus pakomentuoti paprašėme miesto Aplinkos apsaugos skyriaus vyr. specialistą Ramūną Judeiką. Jo nuomone, P.Vitkausko nuotraukose – vertingesnių sodinukų kamienų apsauga nuo zuikių ir iš dalies – nuo stirnų. Tokia apsauga, pasak specialisto, pasiteisina tose vietose, kur yra didelė minėtų gyvūnų populiacija, kur retai lankosi žmonės. Mieste tokia apsauga būtų visiškai betikslė – tikras lėšų švaistymas.

Aprišti audiniais medžių kamienus vasarą ir per karščius laistyti tą dangalą yra absurdiškas ir net labai kenksmingas medžiui dalykas.

Vaismedžių kamienai balinami

Kažkada sodininkai ankstyvą pavasarį iš tiesų aprišdavo savo valdose vaismedžių, kitų jautrių ryškiems temperatūrų svyravimams medelių kamienus šviesiais audiniais, eglišakėmis, nendrėmis ir pan. Mat esant ryškiems dienos ir nakties temperatūros pokyčiams, medžių kamiene esantis vanduo įdienojus staigiai įkaista, o naktį užšąla. Tai labai kenksmingas procesas, susprogdinantis medžių kamienus.

Tai buvo viena pagrindinių, pasak R.Judeikos, medžių iššalimo priežasčių. Šylant orams, toks dangalas visada buvo nuimamas, kad medžio kamienas nuo perteklinės drėgmės nešustų ir neperkaistų. Dabar žmonės vaismedžių kamienus dažniausiai balina. Aprišami, pridengiami tik ypač šalčiui jautrūs augalai.

Miesto medžių priežiūra

"Aprišti audiniais medžių kamienus vasarą ir per karščius laistyti tą dangalą yra absurdiškas ir net labai kenksmingas medžiui dalykas. Mat jo žievės paviršius bus visada drėgnas ir temperatūra čia visada bus aukštesnė nei kamieno viduryje – vėl susidarys temperatūrų ir drėgmės skirtumai, nebus vėdinimo, medžio kamienas šus. Be to, susidarytų idealios sąlygos veistis bakterijoms, pelėsiui ir vabzdžiams. Ilgainiui toks medis pradėtų skursti ir galiausiai žūtų.

Kauno mieste sodinami tik adaptuoti, t. y. pritaikyti augti mieste medžiai. Pasodinti jie tinkamai prižiūrimi – laiku laistomi, tręšiami ir genimi. Sudėtingesnėmis sąlygomis augantiems medžiams įrengiami šaknų vėdinimo ir laistymo kanalai. Žinoma, kaip ir visur, yra nedidelė dalis želdinių, kurie dėl įvairių faktorių net ir labai prižiūrimi bei saugomi, žūsta. Tada jų vietoje sodinami nauji", – aiškino R.Judeika.