AR UŽTEKS VIETŲ KAUNO MOKYKLOSE?

Pavasaris – išbandymų metas, auginantiems mokyklinio amžiaus vaikus. Baigę 4 ir 8 klases turi rinktis, kur tęsti mokslus, o būsimi pirmokai – kur pradėti. Remiantis turimais statistiniais duomenimis, planuojama, kad 2019–2020 mokslo metais Kauno mieste bus 3 321 būsimų pirmokų, būsimų penktokų – 2 841. Gimnazijos pasirengusios priimti 2 038 mokinius į I gimnazijos klases.

Ieško geriausio

Mokyklos pasirinkimas yra sudėtingas procesas. Vaikai negimsta nei išsilavinę, nei kultūringi. Juos formuoja aplinka, taip pat ir mokykla. Neabejotinai kiekvienam tėvui, savo vaikui linkinčiam visko, kas geriausia, rūpi, kokioje aplinkoje vaikas leis didžiąją dienos dalį. Nerimauti imame vien nuo minties, kokią mokyklą rinktis. Moksleivio norai, suprantama, taip pat nėra paskutinėje vietoje.

Galiausiai kartu su vaiku aptarę ir pasirinkę mokyklas, kuriose norėtume matyti savo atžalą, registruojamės. Ne naujiena, kad dažniausiai tėvai jį registruoja į kelias mokyklas, taip apsidrausdami nelikti be vietos. Deja, bet nerimas lydi net tada.

Ramybės neduoda klausimas, kas bus, jei nė viena iš pasirinktų mokyklų nepakvies didžiulius lūkesčius puoselėjančio vaiko būtent toje įstaigoje pradėti ateinančius mokslo metus.

"Jei pateikti tėvų prašymai nebuvo patenkinti, mokyklų priėmimo komisijos nurodo priežastis ir teikia siūlymą – kreiptis į kitą mokyklą, vykdančią to paties lygmens programą.

Tokių atvejų, kad, pateikus prašymus į kelias norimas mokyklas, nė į vieną jų nepatektų, pasitaiko ypač retai. Dažniausiai taip nutinka, jei tėvai teikia prašymus neatsižvelgdami į mokyklai priskirtą teritoriją", – ramino Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Ona Visockienė.

Jei pateikti tėvų prašymai nebuvo patenkinti, mokyklų priėmimo komisijos nurodo priežastis ir teikia siūlymą.

Priima ne visus

Dažnai mokyklos skelbia, kad pirmumo teisė mokytis mokykloje suteikiama vaikams, kuriems ši mokykla priskiriama pagal gyvenamąją vietą. Tai patvirtino ir Kauno švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja. Tačiau neatmetama, kad prašymų pradėti mokytis iš mokyklai priskirtos teritorijos gaunama daugiau, nei ji gali arba nori priimti.

Tada įsisuka dar vieni atrankos svertai. Atsižvelgiama į gyvenamosios vietos deklaravimo datą, taip pat pirmumo teise priimami asmenys, dėl įgimtų ar įgytų sutrikimų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, mokykloje jau besimokančių mokinių broliai ir seserys.

Jei neįmanoma patenkinti visų prašymų, asmuo siunčiamas į kitą mokyklą, vykdančią to paties lygmens programą. Pasak pavaduotojos O.Visockienės, mokinių priėmimą į Savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas vykdo priėmimo komisijos ir direktoriai, vadovaudamiesi Priėmimo tvarkos aprašu patvirtintu Kauno miesto savivaldybės tarybos.

Mokyklos priėmimo komisija, išnagrinėjusi prašymus ir įvertinusi priėmimo prioritetus, sudaro priimamų į mokyklą vaikų sąrašus pagal klases. Kauno švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja O.Visockienė garantavo, kad pernai visi vaikai pateko į mokyklas. Tačiau norintys patekti į pasirinktą mokyklą turi apsišarvuoti kantrybe.

"Pirmiausiai tėveliams rekomenduojame teikti prašymus į tas įstaigas, kurios yra priskirtos pagal deklaruotą gyvenamąją vietą. Ar mokinys bus priimtas į mokyklą, kuri nėra priskirta pagal gyvenamąją vietą, priklausys nuo to, ar visi tos teritorijos mokiniai norės mokytis šioje mokykloje. Jei tik bus laisvų vietų, šie mokiniai bus neabejotinai priimti į norimą mokyklą. Bet kokiu atveju, miestas užtikrins, kad vaikai neliktų be vietos mokyklose", – užtikrino Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja.

Procesas užtrunka

Nuo kovo 7 d., kai pradedama registracija į Kauno mokyklas, vaikai ir tėvai išgyvena laukimą ir nežinią, į kurią mokymo įstaigą ruoštis ateinančią rugsėjo 1-ąją. Dažnas pyksta, kad šis procesas galėtų būti kur kas trumpesnis.

"Prašymų priėmimas į mokyklas pradedamas vykdyti anksčiau, kovo pradžioje, kad tėveliai neskubėdami galėtų apsispręsti dėl mokyklų pasirinkimo. Priėmimo į mokyklas tvarka vykdoma vadovaujantis galiojančiais teisės aktais pasibaigus ugdymo procesui, t.y. pasibaigus mokslo metams, kuriems yra sudarytos mokymo sutartys tarp mokinių tėvelių ir mokyklų. Tokia tvarka jau veikia ne pirmus metus ir iki šiol klostėsi sėkmingai", – dėstė O.Visockienė.

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja neslėpė, kad kai kurios mokyklos yra labiau geidžiamos. "Didžiausi konkursai vyksta tose mokyklose, kurios yra išskirtinės ir kurių aptarnavimo teritorija yra visa savivaldybės teritorija, pavyzdžiui, Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjus, Prezidento Valdo Adamkaus gimnazija arba Kauno Veršvų gimnazija (įgyvendinanti novatoriško verslumo ugdymą), įgyvendinančios atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus", – paaiškino O.Visockienė.

Vaikams nuo 6 iki 16 m. mokslas yra privalomas pagal Švietimo įstatymą, todėl tokie atvejai, kad vaikas liks be mokyklos nėra galimi.