BLOGI ORAI SMOGĖ ŪKIAMS: PROGNOZUOJAMI DAR VIENI LIESOS KARVĖS METAI

Gyvulininkystės ūkiai išgyvena neramias dienas. Pernykščiai pašarai baigėsi, pievose ir ganyklose žolė auga varganai, o pasiruoštos atsargos šaltajam periodui kol kas menkos. Tiems, kurie šiemet pievas ir ganyklas atnaujino, nerimo dar daugiau – žolės dėl pavasarinės sausros nesudygo, tad pašarų trūkumas užprogramuotas ir kitais metais.

Tos pačios problemos

Pasak Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alvydo Rimdeikos, Kauno rajone labai stambių gyvulininkystės ūkių mažai, juos galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų: tai žemės ūkio bendrovė "Lytagra" (Raudondvario seniūnija), Romualdo Majero ūkis ir bendrovė, Juragių žemės ūkio bendrovė, VDU Žemės ūkio akademijos mokomasis ūkis, o visi kiti – smulkūs.

Tačiau visus – tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius – kamuoja ta pati problema: dėl sausros nukentėjusios pievos ir ganyklos. "Dauguma laikytojų neturi kur ganyti galvijų, laiko juos tvartuose, šeria šiųmečiais pašarais, nes retas turi pernykščių. Dar yra vilties, kad po lietaus atsigaus kukurūzai, kad jie papildys pašarų bazę žiemai. Per karščius mažesnis gyvulių produktyvumas mažesnis, kartu – ir pajamos", – sakė A.Rimdeika.

A. Rimdeika (dešinėje) ir Kauno rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vyr. specialistas Petras Mikelionis karčiai juokavo: "Galminų pievoje šieną ravime".

Žemės ūkio skyriaus vedėjas teigė, kad į Kauno rajono savivaldybę kreipėsi nemažai nukentėjusių ūkininkų. Vienų viltis gauti gerą derlių sužlugdė pavasarinės šalnos, kita skundų banga susijusi su sausros padariniais.

Tūkstančius išgarino sausra

Krivėnų dvare (Babtų seniūnija) gyvenantys Genovaitė ir Alfridas Galminai ūkininkauja talkinami vaikų: dukros Reginos ir sūnus Antano bei jų antrųjų pusių.). Šiuo metu jie turi 70 gyvulių, iš jų 55 – melžiamos karvės, deklaruoja 77 ha, iš jų 8,5 ha užima kukurūzai, o likusią dalį – pievos.

"Kas treji metai atnaujiname pievas ir šiemet balandžio 23 d. naujai apsėjome beveik pusę ploto – 32 ha. Iki šiol viename – 25 ha – plote beveik niekas nesudygo. Kviesiuosi mokslininkus, kad jie patartų, ką daryti: ar tą lauką užarti, ar dar bandyti laukti. Kitame, 7 ha, plote, kur buvo sėta liucerna su baltaisiais dobiliukais ir motiejukais, po praėjusios savaitės lietaus pagaliau išlindo daigelių, tačiau piktžolės veši labiau", – guodėsi A.Galminas.

Paklaustas apie nuostolius, ūkininkas neslėpė: vien sėkla kainavo 5 tūkst. eurų. "O kur dar darbas: arimas rudenį ir pavasarį, volavimas, sėja ir vėl volavimas, tręšimas. Pirmą kartą per 25 metus šitaip nepasisekė. Ne tik šiemet negalėsime pasiruošti reikiamo kiekio pašarų, ne geresni bus ir kiti metai", – sakė ūkio savininkas.

Dauguma laikytojų neturi kur ganyti galvijų, laiko juos tvartuose, šeria šiųmečiais pašarais, nes retas turi pernykščių.

Karves paliko tvarte

Paprastai Galminai vasarą karves išgindavo į ganyklas, tačiau šiemet jas šeria tvarte, nes taupomi pašarai: pjaunant žolės paimama daugiau nei ganant. "Mąstau, ar tik neverta pjauti pieninės brandos žiemkenčių ir juos taip pat suvynioti į ritinius galvijų pašarui. Vieninteliai kukurūzai atrodo gražiai, nors dygo labai sunkiai. Tačiau kukurūzai tesudaro šiek tiek daugiau kaip trečdalį viso galvijų raciono. Gal dar turėsime šiek tiek šiaudų, tačiau šiemet su pašarais bus striuka", – nerimo neslėpė A.Galminas.

Ankstesniais metais Krivėnų ūkininkai tokiu laiku jau būdavo nuėmę vieną žolės derlių ir pasigaminę apie 600 ritinių šienainio, o šiemet kol kas tėra susukę 230 ritinių, iš kurių jau 30 sušėrė. "Tikiuosi, kad iš pirmos žolės gaminto šienainio žiemai liks apie 150 ritinių, dar kažkiek paruošime iš antrojo pjovimo", – gero nežadančius skaičius vardijo pašnekovas.

Iki šios savaitės, kol dar turėjo pernykčių kukurūzų, karvių produktyvumas buvo stabilus. Šiuo metu kas antrą dieną iš ūkio iškeliauja 2–2,5 t pieno. "Tačiau dabar primelžiamo pieno kiekis kris, o ir kaina yra sumažėjusi. Pieno gamintojai yra suskirstyti į dešimt grupių – ši sistema yra diskriminacinė, tačiau dveji metai jos niekas nesugeba atšaukti", – piktinosi ūkininkas. Jo žodžiais, kalbos, kad gyvulininkystė yra prioritetinė šaka, tėra tuščia deklaracija.

Gelbsti liucerna

Panašiai kalba ir vieno didžiausių Kauno rajone gyvulininkystės ūkio savininkas Romualdas Majeras. "Svarbiausia tema – iškelti ar ne iš Vilniaus ministeriją. Jeigu nutarta iškelti, tai turėtų iškelti ir baigti tą turgų. Visas ministerijos darbas – plepalai ir chaoso kėlimas", – piktinosi ūkininkas.

Žemės ūkio bendrovėje "Daugėliškiai" (Vilkijos seniūnija) laikomos 953 karvės, iš jų 815 – melžiamos, kasdien primelžiama apie 21 toną pieno. Antra tiek sudaro prieauglis. Skirtingai nei Galminai, Rita ir Romualdas Majerai galvijų ir ankstesniais metais negindavo į ganyklas, laikydavo ir tebelaiko juos palaidus fermose ir šiuo metu šeria praėjusiais metais pagamintais pašarais.

"Nė vienais metais neturėjome tiek daug pievų, 480 ha, tačiau bėda ta, kad jose – mažai žolės. Šiemet sėtose pievose (100 ha) žolės dar nepjovėme, matyt, ir neteks jos pjauti, panašiau, kad plotą rudenį reikės atsėti. Mus gelbsti pernai sėta liucerna, o varpinių žolių tesurinkome gal trečdalį: pavyzdžiui, iš 34 ha motiejukų lauko tesusukome 160 ritinių šieno. Pernai iš šio ploto gavome apie 500 ritinių pašaro", – pasakojo ŽŪB "Daugėliškiai" vyriausiasis veterinarijos gydytojas Marius Paplauskas.

Paprastai šis ūkis kasmet pasiruošdavo 16 tūkst. t stambiųjų pašarų, apie 2 tūkst. t būdavo rezervas. "Tačiau pernai teturėjome 13,5 tūkst. t, ir likučiai šiuo metu praktiškai jau iššluoti. Prastai pernai buvo ir su šiaudais, jų gaudavo tik užtrūkusios karvės, stebuklingai pasisekė su kukurūzų silosu, jis buvo labai krakmolingas, tad grūdų nereikėjo. Daug vilčių M.Paplauskas į kukurūzų derlių deda ir šiemet.

Dabar, kai pernykštis silosas baigiasi, ūkyje jau gaminami kombinuotieji pašarai, per 20 dienų jų sušeriame 150–160 tonų. Papildomai perkame sojų ir rapsų, cukrinių runkelių granulių", – galvijų racioną vardijo veterinarijos gydytojas. Pirktiniai pašarai gaminant kombinuotuosius pašarus sudaro didesniąją dalį. Iš viso per metus sunaudojama apie 3 tūkst. t kombinuotųjų pašarų.

Plėtros planai – stalčiuose

Tiek G. ir A.Galminai, tiek R. ir R.Majerai jau kuris laikas galvoja apie plėtrą.

"Melžimą sutvarkėme, tačiau reikia rekonstruoti tvartus, nes esamuose didesnio produktyvumo išgauti neįmanoma, viską riboja gyvulių laikymo sąlygos", – planais dalijosi R.Majeras. Jis ketina griauti seną fermą ir statyti naują. "Tačiau nepalankios meteorologinės sąlygos, aiškios gyvulininkystės strategijos nebuvimas stabdo ryžtą imtis didesnių investicijų. Pavasarį planus vis ištraukiame iš stalčiaus, tačiau sulaukę pirmos žolės vėl padedame atgal", – prisipažino ūkio šeimininkas.

R.Majeras (dešinėje) ir M.Paplauskas vienbalsiai tvirtino: kol kas pašarų pasigaminta labai mažai.

A.Galminas nori didinti fermą, tačiau šešeri metai negauna leidimo statyboms. "Su paveldosaugininkais kariavome pustrečių metų, užstatymo planą parengti užtruko metus, tiek pat laiko truko geodeziniai matavimai. Dabar užkliuvome higienos centrui, nežinau, kuo viskas pasibaigs. Patyriau nemažai nuostolių – vieni projektuotojai mirė, kiti bankrutavo. Lėšų statyboms taip pat nepavyksta sukaupti, nes ūkis per mažas, iš skolų per 25 metus neišlipame, išsimokame vieną paskolą, imame kitą, visa technika įsigyta pasinaudojant paramos lėšomis, rengtume projektą ir fermų statybai. Tačiau derinimai užsitęsė, ir klausimas, kiek laiko parama dar bus teikiama – kol susitvarkysime, jos galbūt ir neliks", – nuogąstavo ūkininkas.