Daugiabučių rajono karantino realijos | KaunoDiena.lt

DAUGIABUČIŲ RAJONO KARANTINO REALIJOS

Pastarosios dienos eina karantino ritmu. Kaip ir didžioji dauguma, jaučiu nerimą dėl tirštai tvyrančios nežinomybės, kokiu pagreičiu Lietuvoje judės COVID-19 ir kaip tai pakeis mano, mano šeimos, draugų, kolegų kasdienybę.

Dabar dar pasiseka nugirsti švelnių pajuokavimų, kurie leidžia pagalvoti, kad galbūt visa tai ilgai nesitęs ir galėsime, žinoma, saugodamiesi sugrįžti prie labiau įprasto dienų ritmo. O kol kas, patogiai įsitaisiusi namuose, darbinėje veikloje, knygose, internete ieškau paslėpto lobio, kuris atitrauks mintis nuo esamos situacijos ir neleis panikuoti.

Kažkas nebeveikia

Tačiau juk esu namuose, ne kalėjime. Nepaisant to, kad daug ko, kas buvo įprasta mano, kaip kultūra besidominčio žmogaus, gyvenime dabar daryti negaliu: muziejai užvėrė sunkias savo duris, galerijos ant vitrinų iškabino plakatus, kad sustabdo savo veiklas, o į teatrų ar koncertų sales įžengti griežtai draudžiama, vis dar galiu mėgautis savo rajono kultūra, kurią patiriu vedžiodama šunį. O ji paskatina susimąstyti apie bendruomeniškumą.

"Kaunas 2022" iki šiol surengė nemažai renginių, skirtų skatinti bendruomeniškumą. Netrūko ir pavienių iniciatyvų, kurios jungė žmones, besidominčius vienokiomis ar kitokiomis veiklomis. Kaune iki šio uždaro laikotarpio tikrai buvo nemažai veiklos, kuria galėjome užsiimti ir pasijausti bendruomenės dalimi. Pramoginės, edukacinės veiklos žmonėms patinka, nes leidžia išeiti iš namų, sužinoti kažką naujo, susitikti su bendraminčiais, be to, jas kažkas suorganizuoja, stengiasi, kad būtų įdomu, atraktyvu, naudinga. O štai kai atėjo laikas kiekvienam asmeniškai įdėti savo indėlį į saugios bendruomenės kūrimą – kažkas nebeveikia.

Išskirtinis rytas

Praėjusio ryto mano pasivaikščiojimas šiek tiek išsiskyrė iš kitų. Darbo dienomis, galima sakyti, tiesiai į daugiabučių kiemą atvažiuoja žilaplaukė moteriškė, kuri pardavinėja pieną. Ji pasirodo lygiai 9 val., todėl jau gerokai prieš devynias kieme būriuojasi nuolatiniai klientai. Visi jie – senjorų amžiaus.

Susitikimas kieme, laukiant iš pieno plaukusios damos, tampa ir kasdienių aktualijų aptarimo vieta. Nuspėti pokalbio temą, kuri vyrauja pastarosiomis dienomis, nesunku, ir tai, kas yra kalbama, mane paskatino pasiklausyti sambūrio dalyvių. Tarp senjorų amžiaus žmonių vyrauja nusiteikimas: mes atsparesni, todėl musų nieks nepaims. Ir šis išsakytas faktas buvo greitai įrodytas praktiškai: pasirodžius pieną pardavinėjančiai moteriai, pulkelis senolių smagiai sau sustojo glausta eilute prie automobilio bagažinės. O visai šalia esančios veterinarijos vaistinės ir gyvūnų prekių parduotuvės klientai jau kelinta diena į vidų yra įleidžiami po kelis, o tie, kurie pasilieka laukti savo eilės lauke, vienas nuo kito atsitraukia tikrai didesniu nei 1 m atstumu (šios parduotuvės klientūra yra jauni ir vidutinio amžiaus žmonės).

Sugrįžtant prie (ne)išmintingų senolių, kurių "nieks nepaims", – būtent jie priklauso didžiausiai rizikos grupei užsikrėsti. Tačiau kol viruso simptomai pasireikš, jie gali apkrėsti kitus.

Tie, kurie turi senelius, žino, kad viena labiausiai jiems patinkančių pramogų, yra prasiblaškymas prekybos centruose, kuriuose jie mėgsta imti produktus iš lentynų, juos apžiūrinėti ir vėl padėti atgal (be jokios abejonės, nenaudodami vienkartinių pirštinių), mėgsta ir kažko paklausti face to face ar gana nemaloniai išreikšti savo emocijas paprašius laikytis saugaus atstumo nuo kitų pirkėjų.

Esame namuose, ne kalėjime, tačiau jei savo veiksmais galime kiek labiau apsaugoti vieni kitus, kodėl elgiamės priešingai, laukdami to momento, kai jau visiškai nieko negalėsime padaryti?

Elgiasi vis laisviau

Tačiau senjorai yra ne vieninteliai, kurie sulig kiekviena diena karantine elgiasi, paradoksalu, bet tik laisviau. Netoli esančiame nuosavų namų kvartale vieno namo gyventojai rengia pavasarinę talką (tikiuosi, kaimynai are not invited), o žaidimų aištelėje krykštauja vaikai. Kiek tolėliau ramiai šnekučiuojasi ant sūpynių prisėdusios paauglės, o greta jų, ant turniko pasikabinęs kilimą, jį valo kaimynas.

Štai dar vienas epizodas daugiabučių kiemo kronikose – du darbingo amžiaus vyrai, stovintys šalia alkoholiu prekiaujančio taško. Labai buitiškai, paprastai, čia pat vienas iš jų ištraukia balto gėrimo butelį iš savo krepšio ir nesivaržydamas atsuka jo kamštelį, godžiai atsigeria. Taip šiomis dienomis veikia vieno daugiabučių rajono bendruomenė.

Šiame kontekste pagalvoju ir apie patriotiškumą. Per televiziją, portaluose, dienraščiuose skamba frazės, išreiškiančios didelę meilę tėvynei, pasiryžimą kovoti priešui užklupus, vieningumą. Priešas, vardu COVID-19, štai ir užklupo. Tikriausiai daugelis ne taip įsivaizdavo TĄ priešą, su kuriuo ketino kovoti surėmę pečius. O ir pati kova turėjo būti ne sėdėjimas namuose. Bet šitas priešas realus ir stipresnis už mus, anksčiau ar vėliau jis nugalės, todėl tikslas turėtų būti pasiduoti jam kuo vėliau, pasinaudojant pagrindiniu mūsų ginklu, kurį turime kiekvienas – sąmoningumu.

Neteigiu, kad turime užsirakinti tarp keturių sienų, kaip anksčiau sakiau, esame namuose, ne kalėjime, tačiau jei savo veiksmais galime kiek labiau apsaugoti vieni kitus, kodėl elgiamės priešingai, laukdami to momento, kai jau visiškai nieko negalėsime padaryti?

Gairės: karantinas, koronavirusas, Koronavirusas Lietuvoje, karantino nepaisymas, COVID-19 saviizoliacija, COVID-19 karantinas
Rašyti komentarą
Komentarai (15)

Danguolė

Jei žmogus neturi supratimo apie higieną,tai jau ir nepersiauklės.Laiptinę tingi išsiplauti savo.Aišku,yra ir labai tvarkingų keletas,bet šiaip tai dauguma nelabai. Pažiūrėti verta,kas darosi apie konteinerius žiurkės laksto.Po to su batais nešame į laiptinę brudą,taip ir atsiranda infekcijos ir nėra kam pasiskųsti,bandžiau,bet be rezultatų.Baisu prieiti prie konteinerių.

ką daryt

jei rajone nėra paštomato, o turi atsiimt siuntinį kitam miesto rajone?

Regina

o ar negalima apseiti be anglu kalbos sakinuku?Musu grazi ir turtinga kalba..ne visi senjorai ir supras....
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS