Daugiabučių sąskaitų pokyčiai: nerenovuotų pastatų gyventojai mokės daugiau

Įsigaliojo pokyčiai

Daugiabučių namų savininkams dėl atidėliotų renovacijos darbų dabar teks mokėti daugiau. Vyriausybė siekia, kad gyventojai būtų skatinami nuosekliai rūpintis savo daugiabučio namo technine būkle.

 Svarbu suprasti, kad kaupiamųjų įmokų susiejimas su daugiabučio namo būkle yra paskata gyventojams ir namų valdytojams laiku investuoti į pastatų priežiūrą, nelaukiant, kol problemos taps kritinės ir jų sprendimas kainuos daug brangiau.

Skirtumai: modernizuotiems ir dar neatnaujintiems namams bus taikomi skirtingi kaupiamųjų lėšų tarifai. / KBU nuotr.

 „Kaupiamųjų lėšų tarifas buvo nekeistas daugybę metų, ilgą laiką žmonės kaupė po 3–5 centus už 1 kv. m, tad per mėnesį vidutinis butas sukaupdavo vos kelis eurus, per metus – kiek daugiau nei 20 eurų. Toks kaupimo intensyvumas stabdo bet kokius didesnius remonto darbus, o daugiabučiai vis sensta ir dėvisi. Aplinkos ministerija pernai padvigubino kaupiamųjų lėšų tarifą, nuo šiol tarifas priklausys nuo namo būklės. Tikslas paprastas – kiek įmanoma greičiau atnaujinti daugiabučius ir didinti žmonių gerovę“, – pokyčių esmę aiškino daugiabučius namus prižiūrinčios bendrovės Kauno butų ūkio generalinis direktorius Marijus Zaborskas.

Kaupiamųjų lėšų tarifai

Pagal Vyriausybės nutarimą, mėnesinės kaupiamosios įmokos tarifas didėja kartais, atsižvelgiant į pastato techninę būklę: jei namo būklė gera – tarifas nesikeičia, jei būklė patenkinama arba vidutinė – tarifas didėja dukart, jei bloga – tarifas didėja triskart, o jei daugiabučio būklė labai bloga ar kritinė – keturis kartus.

 Išimtis bus taikoma tik tuo atveju, kai butų ir kitų patalpų savininkai, rūpindamiesi savo namu, patys priims sprendimą kaupti papildomai pagal namo atnaujinimo priemonių ilgalaikį planą. Tokiu atveju lėšos turi būti kaupiamos dvejus metus ar ilgiau ir panaudotos numatytiems remonto darbams atlikti.

Nauda gyventojams

Nauda: daugiabučiai namai galės sukaupti daugiau, tad tai leis lengviau atlikti didesnius remonto darbus. / KBU nuotr.

Daugiabučius administruojantys specialistai susiduria su įvairiausiomis situacijomis. Vienur gyventojai dėl renovacijos sutarė ir dabar dėl didėjančių sąskaitų galvos nesuka. Kitur dėl atnaujinimo darbų verda karštos diskusijos, o kol sprendimo susitvarkyti nėra – tenka veržtis diržus.

 „Prastos būklės daugiabučių namų gyventojai dabar galės daugiau sukaupti ir atlikti įvairius remonto darbus, pagerindami ne tik pastatų būklę, bet ir savo gyvenimo kokybę. Juk iš kaupiamųjų lėšų gali būti ne tik šalinamos avarijos, bet ir tvarkomas stogas, keičiami laiptinės langai ar atnaujinami vamzdynai, nes prakiurę neretai pridaro daug bėdų ne vienam butui. Taip palaipsniui galima atnaujinti visas namo inžinerines sistemas.

 Žinoma, yra ir kitas būdas. Gyventojai gali apsispręsti dėl daugiabučio namo renovacijos, modernizuoti pastatą ir taip padidinti energinę klasę.

Tikslas paprastas – kiek įmanoma greičiau atnaujinti daugiabučius ir didinti žmonių gerovę.

 Daugiabutis namas – visų gyventojų nuosavybė, o kaupiamosios lėšos nėra mokestis administratoriui. Sukaupti pinigai lieka namui ir naudojami jo būklei gerinti.

 Nesvarbu, kad žmogus gyvena pirmame aukšte, jis vis tiek turi prisidėti prie stogo remonto. Tad kuo daugiau lėšų sukaupiama, tuo daugiau defektų galima pašalinti. Vienų daugiabučių prioritetas gali būti tas pats stogas, kuriam prakiurus gali kilti didelių bėdų, kitų namų gyventojams gal tikslingiau susitvarkyti vamzdynus, nes avarinė tarnyba į tokius namus važiuoja kelis kartus per mėnesį. Svarbu, kad gyventojai susitartų ir bendromis pastangomis prižiūrėtų pastatą, – negalima numoti ranka į namo problemas.

Panaudojimas: kaupiamosios lėšos gali būti skirtos stogo, vamzdynų, šilumos sistemos remontui ar kitiems namo atnaujinimo darbams. / KBU nuotr.

Kadangi nutarimas dėl kaupiamųjų lėšų koeficiento pagal pastato būklę jau įsigaliojo, sąskaitose atsispindės ir tai, kiek gyventojams reikia kaupti.“