DIDŽIAUSIUS ATLYGINIMUS ŠALYJE MOKANČIŲJŲ PENKETUKE – DVI KAUNO REGIONO SAVIVALDYBĖS

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje buvo 1 524,2 euro. Sostinės regione jis, kaip įprastai, buvo aukštėlesnis – 1 674,7 euro. Antroje vietoje lentelės vietoje esančioje Kauno apskrityje vidutiniškai per mėnesį uždirbta 1 534,1 euro. Mažiausią – 1 225,4 euro – vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį 2021 m. IV ketvirtį gavo Tauragės apskrities dirbantieji.

Kaip šiame kontekste atrodo Kauno regiono savivaldybės? Žinoma, pirmauja Kauno miestas (1 591,2 euro), apskritai nusileisdamas tik sostinei (1 727 eurai) ir lenkdamas (1 587 eurai) Klaipėdos miesto savivaldybę. Puikiai tiek Lietuvos, tiek Kauno regiono mastu pernai ketvirtąjį ketvirtį atrodė Jonavos rajonas: 1 501,5 euro vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis pagal dydį buvo ketvirtas šalyje ir antras Kauno apskrityje.

Penktoje vietoje – 1 463,6 euro atlyginimas – yra Trakų rajonas. Į šalies savivaldybių, kuriose mokamas didžiausias vidutinis atlyginimas, dešimtuką patenka dar dvi Kauno regiono savivaldybės: šeštoje vietoje – Kėdainių rajonas (1 462 eurai), septintoje – Kauno rajonas (1 455,6 euro), aštuntoje – Panevėžys (1 399,3 euro), devintoje – Elektrėnai (1 389 eurai) ir dešimtuką užbaigia Mažeikių rajonas – 1 378,3 euro.

Lemia rinkos pulsas

Sostinė, Kaunas ir Klaipėda, pasak bendrovės "INVL Asset Management" vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės, yra pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai pritraukia kvalifikuotus darbuotojus iš visos Lietuvos ir užsienio. Be to, tai ir pagrindiniai mūsų švietimo bei aukštojo mokslo centrai, į kuriuos suvažiavę studentai neretai užmezga darbo santykius ir pasilieka.

Sostinė, Kaunas ir Klaipėda yra pagrindiniai mūsų ekonomikos židiniai, kuriuose darbo rinkos pulsas aukštas, o pasiūlymai pritraukia kvalifikuotus darbuotojus iš visos Lietuvos ir užsienio.

"Lietuvos konkurencingumui svarbu tai, kad visi šie trys mūsų ūkio lokomotyvai yra gerai susispecializavę: sostinė tapo progresyviu paslaugų centru, sutraukusi daug aukštą ir aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių informacinių technologijų ir finansų tiesioginių užsienio investicijų. Be to, sukurta palanki terpė fintech bendrovėms ir startuoliams, tad jų gretos tankėja. Kaunas ir Klaipėda – labiau pramoniniai miestai ir logistikos centrai, pasižymintys patogios lokacijos ir transporto mazgų išskirtinumais. Šie išvystyti konkurenciniai pranašumai taip pat pritraukė užsienio investuotojų ir skatino vietinio verslo plėtrą. Nenuostabu, kad šios tendencijos didina darbo rinkos pulsą, o kova dėl talentų verčia darbdavius kelti atlyginimus", – teigė Indrė Genytė-Pikčienė.

O štai Jonavos rajono darbo rinkai, pasak ekspertės, didelės įtakos turi Lietuvos chemijos ir trąšų pramonės gigantė ir atlyginimų didinimas viešajame sektoriuje. „Šios įmonės indėlis labai veikia atlyginimų vidurkį. Taip pat algų pokytį Jonavoje, tikėtina, veikė objektyvios tendencijos – pavyzdžiui, algų augimas viešojo sektoriaus darbuotojams“, – mano „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė. 

Be AB „Achema“, Jonavoje veikia ir kitos „Achemos grupės“ įmonės: „Renerga“, „Agrochema“, „Gaschema“, „Iremas“, „Transachema“, kuriose mokamų atlyginimų vidurkis, didesnis ar netoli didmiesčio lygio ir tai greičiausiai ir sudaro galimybę aplenkti Šiaulius, Panevėžį, Alytų, Marijampolę bei Mažeikius.  

Atsidūrė užburtame rate

Mažiausiai praėjusių metų paskutinį ketvirtį uždirbo Zarasų rajono (1 055,5 euro), Varėnos rajono (1 069,8 euro) ir Druskininkų (1 104 eurai) dirbantieji.

"Šiuose rajonuose, išskyrus Druskininkų, ekonominis pulsas lėtėja. Neslopstant emigracijai, mažėja pirkėjų ratas ir galimybės verslams augti. Negalėdami augti patys, smulkieji ir vidutiniai regionų verslai neturi galimybių kelti atlyginimų, taip dar labiau įsukdami mažėjančios perkamosios galios spiralę. O didesnių verslų savivaldybėms pritraukti nesiseka. Druskininkai, kaip ir Neringa bei Palanga, – pagrindiniai Lietuvos poilsio, turizmo ir rekreacijos taškai, atsidūrę karantino ir turizmo ir keliavimo ribojimų smaigalyje. Taigi, daugelis šiuose rajonuose veikiančių su turizmu, sveikatingumo paslaugomis susijusių įmonių atlyginimų kelti neišgali. Jos šiuo metu sprendžia išlikimo ir specialistų išsaugojimo klausimus", – aiškino I.Genytė-Pikčienė.

Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pritarė: atlyginimų atotrūkį lemia ekonominė situacija teritorijose, regione vykdomos ūkio veiklos, darbo ieškančių asmenų kompetencija ir kvalifikacija bei kiti veiksniai.

"Pavyzdžiui, Vilniuje užregistruojama vidutiniškai 24 proc. visų laisvų darbo vietų ir čia, priklausomai nuo ūkio sektoriaus, mokami vieni didžiausių atlyginimų. Pandemijos laikotarpiu kai kurie sektoriai augo sparčiai, o kiti – merdėjo", – teigė M.Jankauskienė.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį, palyginti su 2020 m. trečiuoju ketvirčiu, padidėjo visose savivaldybėse, išskyrus Palangos miesto, Visagino ir Pasvalio rajono savivaldybes. Šalies vidurkis yra 4,8 proc., Kauno ir Klaipėdos apskrities – 4,6 proc., o Vilniaus apskrities – 4,4 proc.

Atlyginimai 2020 m. ūgtelėjo dešimtadaliu

Daugiausia – 11,4 proc. – vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis didėjo Neringoje, 10,6 proc. – Jonavos rajone ir 8,9 proc. – Vilkaviškio rajone.

"Apskritai Lietuvoje pernai labai sparčiai kilo atlyginimai. Be įtampos darbo rinkoje, kurios nenumalšino nė pandemijos keliami ekonominiai iššūkiai, impulsą kilti algoms suteikia kasmet keliamas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo kilstelėjimas sukelia spaudimą ir paveikia visą likusią atlyginimų vertikalę. Be to, svarbus veiksnys algoms kilti – pernai itin sparčiai kilę viešojo sektoriaus atlyginimai. Jie jau trečius metus iš eilės kyla gerokai sparčiau nei darbo užmokestis privačiame sektoriuje. Algų šuolis viešajame sektoriuje buvo itin ryškus praėjusių metų antroje pusėje, pakėlus algas mokytojams ir išmokėjus priedus sveikatos sistemoje dirbantiems darbuotojams", – tendencijas vardijo I.Genytė-Pikčienė.

Panašiai kalbėjo ir Lietuvos statistikos departamento Darbo statistikos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Rukšėnienė. Jos žodžiais, darbo užmokesčio padidėjimui 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams ir dėstytojams, mokslo darbuotojams taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.