GRYBAUTOJŲ TYKO PAVOJINGOS GYVATĖS

"Staiga rankoje pajutau didelį skausmą ir pamačiau nušliaužiančią gyvatę", – teigė Šakių gyventojas Virgis Gustas, kuriam grybavimas ir uogavimas baigėsi Kauno klinikų Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje.

Vienintelis nuodingas roplys

V.Gustas su šeima grybavo už Lukšių, apie 8 km nuo gimtojo Šakių miesto.

"Grybavome gražiame beržynėlyje, kartu dar ir uogavome – rinkome bruknes, – prieš išvykdamas iš Kauno klinikų praėjusio penktadienio įvykius prisiminė 52 metų vyras. – Tą akimirką radau daug bruknių ir rinkdamas jas staiga pajutau skausmą dešinėje rankoje. Supratau, kad kažkas įkando. Netrukus išvydau nušliaužiančią gyvatę."

Vyras pajuto skausmą, bevardis dešinės rankos pirštas ėmė mėlynuoti, juoduoti.

"Daug padėjo žmona, kuri skubiai iškvietė greitosios pagalbos medikus. Jie reagavo operatyviai", – pasakojo iš pradžių šiek tiek supanikavęs vyras.

Pradėjus smarkiai tinti pirštui, medikai buvo priversti nukirpti vestuvinį žiedą.

"Oi, nesu prietaringas", – nusijuokė kauniečių medikų rankose atsigavęs šakiškis.

Jis jau šeštas šiemet į Kauno klinikas nuo angies įkandimo patekęs žmogus.

Lietuvoje angis dar vadinama gyvate marguole, margąja gyvate, pantine gyvate. Paprastoji angis – vienintelis nuodingas Lietuvos roplys.

Vyrai panikuoja dažniau

Atvežtas į Kauno klinikas vyras pajuto silpnumą, jam smarkiai krito kraujospūdis, todėl akimirksniu V.Gustas buvo perkeltas į Centrinės reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyrių.

Po to, suteikus medicinos pagalbą ir būklei pagerėjus, ligonis buvo perkeltas į Nefrologijos kliniką, kur dirba gydytojai toksikologai ir gydomi apsinuodijusieji.

"Angies įkandimas pavojingiausias vaikams ir sunkiomis lėtinėmis ligomis sergantiems garbaus amžiaus žmonėms. Pavojingas įkandimas į galvą, nes gali sukelti smegenų edemą. Mažiausiai pavojingas įkandimas į pirštus. Įprastai nuo angies įkandimo žmogus nemiršta ir jokių šalutinių efektų nelieka", – ramino gydytojas klinikinis toksikologas Algirdas Stonys.

Įgėlus nuodingai gyvatei, žmonių reakcija būna skirtinga. Dažniausiai krenta kraujospūdis, kartais apima panika, beveik visi jaučia nemažą skausmą.

Moterų ir vyrų organizmas, įkandus angiai, reaguoja vienodai. Gydytojas pastebėjo, kad vyrai panikuoja šiek tiek dažniau.

Įkąstos vietos nesuveržkite

"Pacientams suleidžiamas serumas nuo gyvačių įkandimo, taip pat rekomenduojamas serumas nuo stabligės. Šios ligos sukėlėjai gyvena dirvožemyje, ir angys gali juos pernešti. Gyvatei jie nepavojingi, o žmogui gali sukelti ir mirtį, – aiškino A.Stonys. – Jei reikia, suleidžiami vaistai nuo skausmo, alergijos – būna gyvačių nuodams alergiškų žmonių."

Gydytojas paneigė mitą, kad gyvatės nuodai turi ir teigiamą poveikį žmogaus organizmui.

"Medicininė literatūra apie tai nieko nerašo, o moksliniai tyrimai to neužfiksavo, todėl žmonių pasakojimais mes nesivadovaujame", – teigė A.Stonys.

Kaip elgtis žmogui įkandus angiai?

Jei įkando į pirštą, rekomenduojama nusiimti žiedus, papuošalus, nes, ištinus įkąstai vietai, gali tekti juos nukirpti.

"Pagrindiniai reikalavimai – ramybė, šaldymas ir galūnės mobilizavimas, – patarė gydytojas A.Stonys. – Galima išgerti vaistų nuo skausmo. Ledukų miške turbūt neturėsite, tai bent įkąstą vietą šaldykite gėrimų buteliais. Svarbu jos nejudinti, mobilizuoti. Jei žmogus panikuoja, duokite raminamųjų."

Beje, pagal paskutinius tarptautinius tyrimus nerekomenduojama nuodų iščiulpti, nes žmogus, jei jo burnoje bus žaizdelių ar nesveikas dantis, gali gauti dar daugiau nuodų.

"Ir kategoriškai draudžiama įkandus angiai įgeltą galūnę suveržti", – perspėjo A.Stonys.

Vienintelė nuodinga gyvatė Lietuvoje

Paprastoji angis (lot. Vipera berus, angl. Common adder, vok. Kreuzotter) – angių (Viperidae) šeimos roplys.

Tai – vienintelis nuodingas Lietuvos roplys.

Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Gyvavedė.

Lietuvoje gan dažna.

Aptinkama drėgnuose miškuose, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas.

Pasižymi sėslumu: juda aplink savo gyvenamąją vietą 60–100 m spinduliu. Žiemoja grupėmis graužikų, kurmių urvuose, po kelmais. Žiemojimo laikas – nuo rugsėjo ar spalio iki balandžio mėnesio. Anksčiau buvo įprasti pelkėtų vietovių ropliai. Naikinant pelkes, šių gyvačių labai sumažėjo, vietomis tapo retos ar net išnyko.

Gyvatė atsiveda jauniklius rugpjūčio mėnesį. Ką tik gimusios angys siekia 16–18 cm, iš pat pradžių yra nuodingos.

Roplys pradeda medžioti prietemoje, yra aktyviausias pirmomis nakties valandomis. Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais. Jaunos paprastosios angys minta mažesniu grobiu – vabzdžiais, kirminais.

Žmogaus nepuola, tačiau užminta ar pajudinta gali skaudžiai įgelti. Įkandimas paprastai nėra mirtinas. Gyvatė gelia dantimis, o kaišiodama dvišaką liežuvį uodžia kvapus.

Paprastosios angies priešai gamtoje – lapės, barsukai, ereliai, pelėdos, ežiai.

Komentaras

Alma Pikūnienė, Lietuvos zoologijos sodo šaltakraujių gyvūnų skyriaus vedėja

Šiuo metu gyvatės nėra aktyvios. Angys agresyvios tampa  pavasarį, balandžio mėnesį, po žiemos miego. Tačiau grybautojai, peržengę gyvatės saugumo zoną, gali būti užpulti.

Kaip elgtis žmogui, sutikus angį? Geriausia jos teritoriją aplenkti ir nebandyti paliesti šaka ar erzinti. Gyvatės nesiveja 10 ar 20 m, daugiausia – 2 m. Nors dažniausiai jos linkusios trauktis, netikėtai užkluptos gali pulti. Žmogui geriausiai trauktis atgal, neatsukti gyvatei nugaros. Bėgimas nepadės, nes gyvatės atakuos greičiau, nei jūs spėsite apsisukti. Kai angis pyksta, vizgina it katė uodegos galą, pakelia galvą ir dalis jos kūno susirango į S raidės formą.

Angis šiuo metu stengiasi pasimėgauti vis retėjančiais saulės spinduliais, rasti kuo daugiau maisto – graužikų, varliukų, todėl jų būna prie medžių kelmų, samanotų kupstų, pamiškėse, kur kaitina saulė. Šiuo sezono metu rytais sutikti angių – labai maža tikimybė, dažniausiai – apie 11–12 val. Kai oro temperatūra naktimis sieks ne daugiau nei 7, o dienomis nepakils daugiau nei 10–12 laipsnių, angys sulįs giliai į urvus žiemos miegui. Daugiau žmonių miršta nuo širšių nei nuo gyvačių.