Indija ir Lietuva – atstumo išskirtos, švenčių suvienytos | KaunoDiena.lt

INDIJA IR LIETUVA – ATSTUMO IŠSKIRTOS, ŠVENČIŲ SUVIENYTOS

Kas galėtų sieti antrą didžiausią pagal gyventojų skaičių demokratinę valstybę, turinčią 1,35 mlrd. gyventojų, ir mažą Baltijos šalį? KTU Indijos bendradarbiavimo vystymosi skyriaus (Indijos centro) vadovė Runa Chakraborty-Paunksnis teigia, kad mus vienija ne tik sanskritas, bet ir tai, kaip švenčiame šventes.

Įžvelgia panašumų

Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė R.Chakraborty-Paunksnis darbą universitete pradėjo vos prieš kelerius metus, tačiau jau jaučiasi akademinės bendruomenės dalimi.

"Būdama Indijos centro vadove turiu galimybę dalyvauti ir kitokioje, nebūtinai su mano darbu fakultete susijusioje veikloje, taip pat bendrauti su kitais universiteto bendruomenės nariais", – džiaugiasi mokslų daktarė.

R.Chakraborty-Paunksnis mano, kad lietuviškoji ir indiškoji kultūros nėra tokios skirtingos, kaip gali atrodyti. "Nemažai mokslininkų jau yra aptarę sanskrito ir lietuvių kalbos panašumus, o aš pati pastebėjau įdomių panašumų tarp kai kurių švenčių, švenčiamų Indijoje ir Lietuvoje", – sako ji.

Pavyzdžiui, populiarusis Holi festivalis, švenčiamas kovo 9–10 d., Indijoje yra labai panašus į lietuviškąsias Užgavėnes. Holi dar vadinamas Spalvų festivaliu, kadangi jį švęsdami žmonės vienas kitą ištepa įvairiausiomis spalvomis, jo metu sveikinama po tamsių žiemos dienų atgimstanti nauja gyvybė.

"Lietuvoje per Užgavėnes deginama Morė. Holi festivalio metu indai taip pat degina demonės Holikos atvaizdą, taip išvarydami tamsą ir blogį", – aiškina docentė.

Valstybinių švenčių svarba

KTU Indijos centro vadovė teigia pastebėjusi abiejų kultūrų panašumų švenčiant valstybines šventes: "Indijoje Nepriklausomybės diena rugpjūčio 15-ąją švenčiama tikrai iškilmingai: mokyklose ir valstybinėse institucijose organizuojamos kultūrinės programos, iškeliama valstybės vėliava, giedamas šalies himnas, dainuojamos kitos patriotinės dainos."

R.Chakraborty-Paunksnis pasakoja, kad, minint Indijos Respublikos dieną sausio 26-ąją, taip pat rengiami paradai ir kultūrinės programos. 1950 m. sausio 26 d. Indija priėmė šalies Konstituciją ir tapo Respublika. Šiam svarbiam įvykiui švęsti tiek centrinė, tiek valstijų vyriausybės organizuoja įspūdingus pasirodymus, atskleidžiančius turtingą Indijos kultūrinį palikimą ir įvairovę.

Natūralu, kad tiek Lietuva, tiek Indija ir turbūt daug kitų šalių laikosi panašaus požiūrio į reikšmingas valstybines šventes: yra svarbu pagerbti šalies vėliavą ir valstybinį himną. Minėjimų metu taip pat organizuojamos eitynės su orkestru, nemokami koncertai ir įvairūs kultūriniai renginiai.

"Manau, kad šių švenčių metu žmones užplūsta gilus vienybės jausmas. Taip pat geriau suvokiama tautinė tapatybė ir priklausymas vienai tautai, vienai bendruomenei. Valstybinės šventės neabejotinai praturtina mūsų kultūrinę patirtį", – teigia docentė.

Indija: vienybė įvairovėje

Dr. R.Chakraborty-Paunksnis įvardija ir tam tikrus kultūrų skirtumus: "Indija išsiskiria savo įvairove: keliomis kalbomis, kultūromis, skirtingomis klimato sąlygomis. Skirtingose šalies vietose gyvenantys indai kalba skirtingomis kalbomis."

Indijoje taip pat vyrauja skirtingos tikėjimų sistemos ir kultūrinės praktikos.

"Ši įvairovė pastebima ir virtuvėje: pavyzdžiui, Šiaurės Indijos gyventojų patiekalai labai skiriasi nuo tų, kuriuos valgo šalies pietuose gyvenantys žmonės. Tokių skirtumų Lietuvoje man dar neteko pastebėti", – šypsosi KTU tyrėja iš Indijos.

Nepaisant Lietuvos suskirstymo į keturis etnografinius regionus, išsiskiriančius sava tarme ir kai kuriais būtent tai vietovei būdingais patiekalais (pavyzdžiui, žemaitišku kastiniu), ji daug homogeniškesnė nei Indija.

Šiuo globalizacijos laikotarpiu kitų pasaulio kultūrų pažinimas yra ypač vertingas. "Daugeliu atveju atsisakome plėsti savo akiratį dėl išankstinių nusistatymų arba polinkio tikėti kultūriniais stereotipais. Tiek Lietuva, tiek Indija gausios kultūrinių ir intelektinių išteklių ir gali būti viena kitai ypač naudingos įvairių sričių atžvilgiu – nuo mokslo ir technologijų iki menų ir kultūros", – įsitikinusi dr. R.Chakraborty-Paunksnis.

GALERIJA

  • Indija ir Lietuva – atstumo išskirtos, švenčių suvienytos
  • Indija ir Lietuva – atstumo išskirtos, švenčių suvienytos
Asmeninio archyvo nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (10)

Anonimas

Tam ziurnaliugui Mantui Lapinskui maziau rukik zolite nerasik nesamoniu Lietuva neko bendro neturi su tais babaju salim o jus babajai vazuokite i savo pindija nes jus Lietuvoi NEPAGEIDAUJAMI JUODSIKNEI :-)

Tam supykino

Debilas esi.zmones gal pamilo vienas kita ir mažiausiai ką galvojo tai apie rasiu maišymą.

Supykino

Pavardė Paunksnis? Rasių mayšymasis yra šlykštu, vaikai visiškai nepanašūs į tėvus. Lietuvis + indė, vaikai bus kaip čigonai. Čigonai genetiškai yra apie 50proc indai, 50 proc europiečiai.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS