Iš meilės nėriniams
Maždaug 15 metrų aukščio natūrali eglė bus puošiama milžiniškais ažūriniais ornamentais, sukurtais iš stalo teniso kamuoliukų. O po jos šakomis lankytojų lauks ypatinga erdvė su dvylika karališkų kėdžių.
„Kalėdos, kaip visada, bus Kalėdos, o temą iš tikrųjų padiktavo mano didelė meilė nėriniams“, – pasakoja J. Šmidtienė. Menininkė prisipažįsta jau ne vienus metus besidominti oriniais nėriniais, dėl jų lankanti įvairius muziejus. Ypač ją sužavėjo Italija, Burano sala, kurioje veikia nėrinių muziejus, saugantis ir XVI amžių siekiančią šio amato istoriją.
Būtent muziejuose pamatyti ornamentai tapo būsimos Kauno eglės įkvėpimo šaltiniu. J. Šmidtienė sako pradėjusi galvoti apie eglę kaip apie žmogų, kurį galima papuošti. Tik šįkart vietoj suknelės ar puošnaus apdaro jai kuriamas nėriniuotas šventinis rūbas.
„Nėriniais galime papuošti eglutę kaip gražią damą, kaip nuotaką. Tokia ir bus tema – sniego nėriniai“, – sumanymą apibūdina menininkė.
Tačiau tradicinis nėrinių kūrimo būdas čia neatkartojamas tiesiogiai. Įprastai smulkūs nėriniai formuojami ant šablono, naudojant plonus siūlus ir daugybę smeigtukų. Kauno eglės puošybai šis principas perkeltas į milžinišką mastelį.
„Mes nusipiešėme šabloną, tik gerokai didesnį. Vietoj siūlo pasidarėme karkasą, o vietoj mazgelių naudojame kamuoliukus, kurie yra stalo teniso kamuoliuko dydžio. Tuos nėrinių mazgelius padidinome ir taip stengiamės išgauti tikro nėrinio įspūdį“, – aiškina J. Šmidtienė.
Kiek tokių kamuoliukų prireikė? Menininkė sako, kad jų jau nebeskaičiuoja. Tačiau pirminis skaičius, kurį galima įsivaizduoti ir be papildomų paaiškinimų, įspūdingas – arti milijono.
Nėriniais galime papuošti eglutę kaip gražią damą, kaip nuotaką.
Kamuoliukai nėrinių mazgeliams
Neįprasta ne tik dekoracijų išvaizda, bet ir jų gamybos istorija. Kamuoliukai nėra įprasti sporto prekių parduotuvėse parduodami stalo teniso gaminiai. Specialų užsakymą tekstilininkai pateikė Belgijos sporto inventoriaus gamintojams.
„Paprašėme, kad mums pagamintų kamuoliukus, kurie nebūtinai atitiktų visus stalo teniso žaidimui keliamus standumo reikalavimus. Jie labai mielai įvertino mano projektą ir sutiko pagaminti. Taigi turime specialiai mūsų projektui pagamintus kamuoliukus“, – pasakoja menininkė.
Ar tai antrinio perdirbimo produktas? J. Šmidtienė tikslios gamybos technologijos nežino, tačiau svarbu tai, kad kamuoliukai nebetinka profesionaliam sportui ir buvo pritaikyti kitam tikslui.
Menininkę nudžiugino ir gamintojų reakcija. Anot jos, menininkų bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis, prašant specialių medžiagų meno instaliacijoms, nėra naujiena, bet, panašu, kad kauniečių sumanymas belgus nuteikė palankiai.
„Jie iš tikrųjų labai apsidžiaugė, pagyrė mūsų projektą ir sutiko per gana trumpą laiką pagaminti tokį kiekį kamuoliukų, kokį iš pradžių buvome apskaičiavę. Žinoma, vėliau poreikis išaugo, teko jų atsivežti dar daugiau. Įmonė mus labai geranoriškai palaikė“, – džiaugiasi kūrėja.
Karalienė nėriniuotu sijonu
J. Šmidtienės sumanyme nėriniai nėra vien dekoratyvus elementas, kurį būtų galima pakabinti ant šakų. Jie turėtų tapti pačios eglės apranga ir kurti vientisą, iš tolo atpažįstamą siluetą.
Eglės apačią apgaubs didelis banguotas ažūrinis elementas, primenantis nėriniuotą sijoną. Jis bus šiek tiek pakilęs nuo žemės, todėl lankytojai galės užeiti po eglės šakomis ir apžiūrėti puošybą iš vidaus. Nuo apatinės dalies dekoratyviniai elementai kils aukštyn, jungsis tarpusavyje ir pasieks eglės viršūnę.
„Jos apatinė dalis bus apgaubta tarsi nėriniuotu sijonu. Jis bus banguotas, po juo bus galima užeiti. O paskui atskirais elementais jungsime kompoziciją iki pat karūnos. Taigi turėsime baltą, gražią karalienę“, – vaizdingai pasakoja J. Šmidtienė.
Šiemet konkursas buvo skirtas būtent pagrindinės eglės puošybai, todėl visos Rotušės aikštės dekoracijos nėra tekstilininkų gildijos atsakomybė. Vis dėlto menininkė žada prisidėti prie bendro vaizdo kūrimo ir padėti suderinti skirtingus šventinius akcentus.
„Aš šiek tiek padėsiu, kad ta kompozicija susivestų, bet pagrindinis mūsų dėmesys – eglutei“, – sako ji.
Ir pasakų personažai
Klasikiniai nėrinių ornamentai bus ne vien abstraktūs raštai. Juose atsiras ir atpažįstamų figūrų, pasakojančių savas istorijas. Kurdama kompoziciją J. Šmidtienė rėmėsi muziejuose matytais istoriniais ir religiniais motyvais, tačiau juos interpretavo savaip.
„Analizuodama klasikinius nėrinių raštus, pagrindui pasirinkau vieną ornamentą. Žinoma, teko jį stilizuoti, o tarpuose įvedžiau siužetus, juos sujungiau. Tai buvo labai sudėtinga, nes reikėjo sukurti jungtis“, – pasakoja kūrėja.
Tarp nėrinių raštų turėtų būti angeliukų, arkliukų, įvairių gyvūnų ir pasakų personažų. Menininkei svarbu, kad šventinė puošyba būtų įdomi ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, kurie galės atpažinti figūras, prisiminti pasakas ir kurti savas istorijas.
„Norisi, kad būtų ne tik gražūs burbulai ir snaigės, bet ir pasakojimai. Atėję su vaikais žmonės galės prisiminti pasakas, atpažinti personažus. Labai džiaugiuosi, kad, man atrodo, pavyksta tai padaryti“, – sako J. Šmidtienė.
Tiesa, sudėtingiausias darbas laukia ne vien dirbtuvėse. Dalis dekoracijų bus sujungtos tik pačioje aikštėje, pritaikant jas prie tikrosios eglės šakų ir formos. Todėl galutinis vaizdas paaiškės tik montuojant.
Kūrybinis iššūkis
Šiemet Rotušės aikštėje stovės natūrali, maždaug 15 metrų aukščio eglė. Tinkamo medžio paieškos pareikalavo nemažai laiko: menininkė apžiūrėjo daugybę variantų, tačiau jai buvo svarbu ne vien aukštis ar išvaizda.
„Apvažiavau daug vietų. Yra ir labai įspūdingų, ir gražių eglių, tačiau mums reikėjo tokios, kuri būtų pakankamai plati, kad gerai matytųsi apatinė jos dalis, būtų galima kompoziciškai išpildyti visą formą“, – pasakoja J. Šmidtienė.
Prieš puošiant medį teks pašalinti dalį prastesnių apatinių šakų, tačiau kūrėja tikisi išsaugoti kuo daugiau natūralios eglės grožio. Nėriniuota kompozicija apatinėje dalyje turėtų siekti maždaug trijų metrų aukštį, kad lankytojai galėtų laisvai po ja užeiti.
Vis dėlto menininkė neslepia, kad kiekviena eglė diktuoja savas sąlygas. Dekoracijos negali būti pagamintos pagal vieną nekintantį šabloną – jas teks pritaikyti prie konkretaus medžio skersmens, šakų ir formos.
„Niekada negali žinoti, koks bus galutinis rezultatas. Iki paskutinės minutės tenka dėlioti, koreguoti“, – pripažįsta ji.
Erdvė pabūti eglės viduje
Dar viena staigmena laukia tų, kurie nuspręs ne tik apžiūrėti eglę iš išorės, bet ir užeiti į jos vidų. Čia bus sukurta ypatinga erdvė, kurioje žmonės galės prisėsti, nusifotografuoti ar tiesiog trumpam atsitraukti nuo kalėdinio šurmulio.
Eglės viduje bus įkomponuota dvylika karališkų kėdžių, sujungtų su apatinėmis eglės šakomis. Šis skaičius pasirinktas neatsitiktinai – jis simbolizuoja dvylika metų mėnesių.
„Dvylika mėnesių, dvylika kėdžių. Ant kiekvienos bus galima atsisėsti, nusifotografuoti, pamąstyti, pamedituoti“, – pasakoja J. Šmidtienė.
Menininkė šią erdvę net vadina terapine eglute. Ir čia pat paaiškina kodėl: joje bus labai daug šviesų. „Tai bus terapinė eglutė. Žinote, kodėl? Nes joje bus labai daug šviesų, tad šviesos terapija garantuota!“ – šypsosi kūrėja.
Taigi šių metų Kauno Kalėdų eglė turėtų tapti ne tik šventiniu miesto simboliu, bet ir vieta, kurioje norėsis pabūti ilgiau. Nuo istorinių nėrinių įkvėptų ornamentų iki pusantro milijono kamuoliukų, nuo pasakų personažų iki dvylikos karališkų kėdžių – visa kompozicija kuriama kaip vientisas meno kūrinys, kviečiantis ne tik grožėtis, bet ir patirti Kalėdas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)