Kauno metų pabaigos apžvalga: planai, kurių nepavyko įgyvendinti ir nauji užmojai versti kalnus, netikėti ekspromtai ir priminimas apie žmogiškumą. „Kauno diena“ pakalbino įvairių sričių atstovus.

Nelengvi metai

Pasak Kauno klinikų direktoriaus medicinai ir slaugai, Skubiosios medicinos klinikos vadovo prof. Kęstučio Stašaičio, šie metai medikams nebuvo lengvi. Tai lėmė kelios priežastys.

„COVID-19 pandemijos metu pablogėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas lėmė, kad šiais metais reikėjo kompensuoti pandemijos metu nesuteiktas paslaugas Lietuvos gyventojams. Todėl visų asmens sveikatos priežiūros paslaugų poreikis stipriai išaugo, o sveikatos priežiūros įstaigų galimybės suteikti daugiau paslaugų didėjo lėčiau, nei reikėtų. Nepaisant to, didelėmis pastangomis 2023 m. Kauno klinikose pacientams suteikta daugiau stacionarinių ir ambulatorinių paslaugų, nei buvo numatyta sutartyje su Teritorine ligonių kasa“, – pastebėjo vienas iš Kauno klinikų vadovų.

Anot jo, šios ligoninės Skubios pagalbos skyrius taip pat viršijo visų laikų rekordus – besikreipiančių į šį skyrių pacientų skaičius kaip niekada buvo didelis.

„Ypač padaugėjo pacientų, kurie patys kreipiasi į mūsų skyrių galimai dėl ilgų eilių ne tik pas gydytojus specialistus, bet ir pas šeimos gydytojus. Tokia ryškėjanti tendencija kelia nerimą, nes pacientams, kuriems iš tiesų reikia skubiosios pagalbos, jos tenka laukti ilgiau“, – nedžiuginančią tendenciją įvardijo K. Stašaitis.

Tokia ryškėjanti tendencija kelia nerimą, nes pacientams, kuriems iš tiesų reikia skubiosios pagalbos, jos tenka laukti ilgiau.

Jo teigimu, sveikatos priežiūros įstaigos vis stipriau jaučia norinčių dirbti sveikatos priežiūros įstaigose specialistų trūkumą.

„Tai lėmė ne tik nekonkurencingas atlyginimas ir nuolat didėjantis darbo krūvis, bet ir ryškėjantys medikų profesinio perdegimo požymiai ir atsiradęs supratimas (COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje), kad šis darbas susijęs su didele rizika ir sudėtingomis darbo sąlygomis“, – specialistų trūkumo priežastis vardijo profesorius.

Svarbi GMP reforma

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai atkreipė dėmesį, kad šie metai vis dėlto buvo svarbūs medicinos darbuotojams, ypač dirbantiems skubiosios medicinos srityje.

„Pradėta labai svarbi GMP centralizacijos reforma, kuri, mano supratimu, užtikrins geresnės kokybės paslaugas pacientams namuose, nelaimingo įvykio vietoje ir pakeliui į skubios pagalbos skyrius. Be to, centralizuotas GMP pajėgų valdymas leis tolygiau paskirstyti pacientus tarp veikiančių skubios pagalbos skyrių, vengiant pacientų koncentravimo vienoje ligoninėje“, – K. Stašaičio teigimu, dėl tokio pacientų koncentravimosi didžiųjų ligoninių skubios pagalbos skyriuose neretai susidaro eilės ir pacientai skubią pagalbą gauna lėčiau.

Jis įvardijo teigiamą tendenciją: mažėja sunkių traumų ir vis geriau funkcionuoja kritinių ligų (infarkto, insulto, sunkių traumų) klasterių sistema, o regiono ligoninės geranoriškiau bendradarbiauja.

Kaip vieną svarbiausių šių metų įvykių medicinos srityje profesorius paminėjo šiais metais Kauno klinikose veiklą pradėjusį pirmąjį skubiosios Telemedicinos centrą Lietuvoje. Anot jo, įdiegtos telemedicinos paslaugos skubiojoje medicinoje leidžia išvengti perteklinio pacientų vežiojimo tarp įstaigų, taip taupomas ne tik medikų laikas, bet ir pacientai greičiau gauna skubiąją pagalbą.

K. Stašaitis taip pat pasidžiaugė, kad Sveikatos apsaugos ministerija supranta skubiosios medicinos svarbą ir įtaką efektyvinant visos sistemos darbą ir skiria papildomą finansavimą šiai sričiai. Be to, numato peržiūrėti finansavimo principus, nes, pašnekovo žodžiais, šiuo metu nustatyti įkainiai už skubiosios medicinos paslaugas nepadengia išlaidų, kurias patiria ligoninės užtikrinant skubiąją pagalbą pacientams.

Pastaraisiais metais jis pastebėjo dar vieną – pačios medikų bendruomenės – pokytį.

„Karas Ukrainoje suvienijo medikų bendruomenę – dalis rinko labdarą ligoninėms, dalis vyko į Ukrainą fiziškai padėti medikams. Be to, pasikeitusi geopolitinė situacija davė supratimą ir postūmį ieškoti sprendimų, kaip didinti ligoninių atsparumą ir užtikrinti jų nepertraukiamą veikimą tokių situacijų metu. Kauno klinikose organizavome tiek lokalius mokymus, tiek pratybas kartu su kariuomene, vertiname savo infrastruktūros galimybes ir kuriame planus, ką reikėtų atlikti stiprinant ligoninės pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais“, – pasikeitusią socialinę realybę įvardijo K. Stašaitis.