KĄ KAUNO KUNIGŲ SEMINARIJOJE VEIKĖ PAKAUNĖS ŪKININKAI?

Trečiadienį būrys pakaunės ūkininkų suvažiavo į Kauno kunigų seminarijos kiemą. Netrukus iš automobilių jie ėmė krauti maisto produktus: mėsą, paukštieną, vaisius, daržoves, miltus, cukrų.

„Cukrų – į virtuvę, daržoves – į rūsį“, – ūkininkų paradui vadovavo seminarijos prokuratorius Zenonas Šalna. Pakaunėje užaugintus žemės ūkio produktus sunešti padėjo klierikai. Į seminarijos rūsį ir virtuvę keliavo kiauliena, elniena, kalakutiena, kiaušiniai, bulvės, morkos, kopūstai, cukrus, miltai, obuoliai.

Ūkininkų tradicija prieš Kalėdas su dovanomis iš savo ūkių aplankyti Kauno kunigų seminariją pakaunėje gimė prieš keturiolika metų. „Su kitais Babtų ūkininkais sugalvojome, kad būtų gražu prieš Kalėdas paremti kunigų seminariją. Kas ką augina, tas to ir atveža. Gaunasi maža šventė mums visiems“, – šypsojosi vienas šios iniciatyvos pradininkų Babtų ūkininkas Vytautas Žmuidzinavičius.

Dabar šią tradiciją tęsia Genutės Staliūnienės vadovaujama Kauno rajono ūkininkų sąjunga.

„Stengiamės pasidalinti tuo, kuo esame turtingi. O turtingi mes savo žemės ūkio produkcija. Vienais metais ji būna geresnė, kitais – blogesnė, bet pasidalinti turime kuo“, – pasak G.Staliūnienės, remti kunigų seminarijas skatina ir neraminanti jų studentų mažėjimo tendencija. „Labai norime, kad kunigų seminarijos išliktų, ypač – Kaune, mūsų kaimynystėje, – vylėsi pašnekovė. – Kai kurie ūkininkai prisidėjo lėšomis – atvežėme ir truputėlį pinigėlių, kad seminaristai turėtų Kalėdinėms dovanėlėms.“

Ne pirmus metus šioje iniciatyvoje dalyvaujantys ūkininkai pasakojo, kad po Naujųjų metų jie paprastai kviečiami į seminariją padėkos vakarui. „Susitinkame su seminarijos studentais, būna nepaprastai gražios Mišios už žemdirbius, už naują derlių, seminaristai jose dažniausiai gieda, po jų – padėkos vakarienė: vaišinamės cepelinais, bendraujame“, – G.Staliūnienės žodžiais, tas vakaras ilgam išlieka atminty.

Ūkininkai daug prisideda prie seminaristų išlaikymo.

„Jūs savo dėmesiu ir meile pasakote mums, kad esame reikalingi“, – už paramą ūkininkams dėkojo Kauno kunigų seminarijos rektorius kunigas Ramūnas Norkus. Pasak rektoriaus, seminarijos, kurioje šiuo metu mokosi devyniolika klierikų, podėlius pasiekusios žemės ūkio gėrybės nėra simbolinė parama. „Ūkininkai daug prisideda prie seminaristų išlaikymo. Ši praktika gyva visose vyskupijose: teko dirbti Žemaitijoje – ten taip pat atvažiuoja ūkininkai, pasidalina derliumi, – pasakojo anksčiau Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijai vadovavęs R.Norkus. – Tuo pačiu ūkininkai išreiškia savo tikėjimą: dalinasi tuo, ką gavo iš Viešpaties malonės, ir, ačiū Dievui, padeda būsimiems kunigams, kurie galbūt sugrįš į tas pačias parapijas, iš kurių susirinko ūkininkai, ir patarnaus jiems, teikdami sakramentus.“

Rektorius prisipažino, kad ūkininkai jam labai artimi: pats kilęs iš 120 ha žemės dirbusios ūkininkų šeimos. „Traktorių, kombainą vairavau, kapojau malkas, dirbau kitus darbus. Man labai gerai žinoma, kiek darbo reikia įdėti prieš tai, kol tą bulvių ar miltų maišą, kaip čia matėme, iškeli iš mašinos“, – pasakojo iš Pašaltuonio kaimo Jurbarko rajone kilęs seminarijos rektorius.