Kaip nustatoma energinė klasė?

Pastatai Lietuvoje vertinami nuo G iki A++ klasės, aukščiausios klasės pastatai pasižymi mažiausiu energijos suvartojimu. Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės fizikos laboratorijos vadovas dr. Karolis Banionis paaiškina, kad energinė klasė nustatoma pagal visumą techninių ir energinių kriterijų.

„Pirmiausia vertinami atitvarų – sienų, stogo, grindų, langų, durų ir kt. – šilumos nuostoliai. Svarbu, kiek energijos pastatas panaudoja šildymui. Jei įrengta mechaninė vėdinimo sistema su rekuperacija, vertinami ir jos techniniai parametrai. Reikšmingos ir vidinių konstrukcijų – pertvarų ir perdangų – šiluminės savybės, ypač jei pastate įrengti autonominiai šildymo sprendimai. Įvertinamas neatsinaujinančiosios pirminės energijos naudojimo efektyvumas visoms pagrindinėms funkcijoms: šildymui, vėsinimui, vėdinimui, apšvietimui ir karšto buitinio vandens ruošimui“, – teigė K. Banionis.

Kuo aukštesnė klasė, tuo griežtesni reikalavimai – pavyzdžiui, A++ klasės pastate daugiau nei pusė visos energijos turi būti iš atsinaujinančiųjų šaltinių.

Mažesnė klasė – didesnės išlaidos

Nors aukštesnės klasės būstai užtikrina mažesnes eksploatacines išlaidas, ne visi gyventojai renkasi tokius variantus. Dažnai žemesnės klasės butai atrodo patrauklesni dėl žemesnės kainos, tačiau ilgainiui tai reiškia didesnes sąskaitas.

„Jei būsto pasirinkimo galimybių pakanka, kaina tampa vienu svarbiausių sprendimą lemiančių veiksnių. Aukštesnės klasės, ypač renovuotuose namuose esantys būstai dažniausiai kainuoja daugiau nei analogiško ploto butai žemesnės klasės pastatuose. Dėl to žemesnės klasės būstas gali pasirodyti patrauklus siekiantiems sutaupyti. Tačiau žemesnė pradinė kaina dažnai slepia nematomus kaštus ir vėliau savininkui tenka patirti didesnes šildymo, priežiūros ar net remonto išlaidas“, – sakė K. Banionis.

Skirtumai tarp klasių – reikšmingi: energijos sąnaudos A++ klasės name gali būti net 70 proc. mažesnės nei D klasės būste.

Renovacija – žingsnis į komfortą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius pabrėžia, kad renovacija, kurios metu pasiekiama aukštesnė energinio naudingumo klasė, keičia ne tik energinius parametrus, bet ir gyvenimo kokybę.

„Renovuotuose daugiabučiuose sutvarkomi šilumos mazgai, modernizuojamos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos. Tai reiškia ne tik didesnį šilumos vartojimo efektyvumą, bet ir realią naudą gyventojams – pavyzdžiui, nebereikia ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo. Be to, diegiamos mechaninės vėdinimo sistemos su rekuperacija užtikrina nuolatinį šviežio oro srautą be papildomų šilumos nuostolių. Tai tiesiogiai veikia ne tik mikroklimatą, bet ir patalpų oro kokybę, kartu ir žmonių savijautą. Galiausiai, visi šie sprendimai padeda mažinti energijos sąnaudas, todėl sumažėja išlaidos“, – vardijo pašnekovas.

Jo teigimu, energinio efektyvumo klausimas – ne tik finansinis, bet ir ekologinis. Mažesnės emisijos reiškia mažesnį poveikį klimatui, o efektyvesnis energijos vartojimas – didesnį šalies energetinį saugumą.

Šiuo metu ypač palankus laikas planuoti renovaciją. Iki spalio 1 d. galioja Aplinkos projektų valdymo agentūros kvietimas daugiabučių renovacijai. Visa informacija apie kvietimo sąlygas – oficialiame APVA puslapyje: apva.lrv.lt. Paraiškas galima teikti per informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas“ finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.