KAI AUKŠČIAUSIA KAINA – ŽMONIŠKUMAS

Priglaudusieji šunį ar katę nesigaili taip pasielgę, ragina visuomenę atsakingai rinktis keturkojį augintinį ir taip pat atsakingai elgtis su juo.

Išgelbsti dešimtį per metus

Aleksote seniai veikiančioje veterinarijos gydykloje "Kaivana" jos lankytojai per kelerius metus įprato matyti čia ramiai miegantį katiną ar nedrąsiai iš kurios nors patalpos žvelgiantį į atvežtus ar atvestus gentainius šunelį. Tokie gydyklos keturkojai gyventojai dažniausiai būna išgelbėti pačių veterinarijos gydytojų iš tikros pražūties ir todėl labai prisirišę prie savo gelbėtojų.

"Kasmet išgelbstime apie dešimt iš daugelio šeimininkų atneštų eutanazuoti arba atsisakytų gydyti ir todėl pasmerktų kankinamai mirčiai gyvūnų. Kai gyvūnų šeimininkai nereaguoja į jokius mūsų argumentus, esame priversti sutikti su jų sprendimu, tačiau tai nereiškia, kad mes atsisakome bet kokios kovos už pasmerkto greitai ar lėtai mirčiai keturkojo gyvybę, jo ateitį. Žinoma, mums tai kainuoja, tačiau žmoniškumas vertinamas ne vien eurais", – įsitikinęs veterinarijos gydyklos "Kaivana" veterinarijos gydytojas Karolis Vainalavičius.

Kaip katinas tapo talismanu

Gyvūnus jų šeimininkai pasmerkia eutanazijai dėl įvairių priežasčių: todėl, kad nepatinka keturkojo būdas, kad gyvūnas neklusnus, garsiai loja, dažnai serga, nusibodo, nenori išlaidauti dėl šuns ar katės užsitęsusios ligos ar padarinių augintinio sveikatai po nelaimingo atsitikimo gatvėje ar namuose. Anot K.Vainalavičiaus, tais atvejais, kai šeimininkas atsisako gydyti sergantį gyvūną ir taip pasmerkia jį myriop, keturkojis perduodamas gyvūnų globos tarnybai Lesei". Ši slaugo, gydo keturkojį ligonį ir pasveikusiajam, jei pasiseka, suranda naują šeimininką. Ne vieną nelaimėlį, pasmerktą šeimininko myriop, priglaudžia ir gydo patys veterinarijos gydytojai, gydykloje praktiką atliekantys studentai.

Štai iš pažiūros ramus katinas Hausas yra netekęs vienos kojos – prieš trejus metus šeimininkė jį rado ant kelio partrenktą, matyt, automobilio. Hausas buvo smarkiai sužalotas: lūžę kelio, šlaunikaulio ir dubens kaulai. Katino šeimininkė atsisakė išlaidauti dėl tokiu atveju būtinos operacijos ir paliko gyvūną gydykloje. Čia dirbę jauni veterinarijos specialistai ryžosi jį operuoti – amputavo užpakalinę koją, ir katinas ne tik liko gyvas, bet ir tapo gydyklos talismanu.

Hauso kova su triukšmadariais

"Atrodo, kad katinas Hausas taip ir liks pas mus gyventi, – kalbėjo jauna veterinarijos specialistė Viktorija Klimčiauskienė. – Pamokytas patirto įvykio, jis visai neina laukan – turi gydykloje savo tualetą, guolį. Beje, tai kieto būdo katinas – jei į gydyklą atvežti ar atnešti keturkojai pacientai triukšmauja, jis, Hausas, tuoj pat išreiškia savo nepasitenkinimą mėgindamas kepštelėti ar net įkąsti triukšmadario šeimininkui į koją.

Ir šiaip mūsų globotinis yra kietas pasirinkdamas, su kuo bendrauti. Net ir ne kiekvienas gydyklos darbuotojas gali su juo susišnekėti.

Katinas iš bulvių maišo

Viktorija niekada neužmirš per jos praktiką pasitaikiusio epizodo, bylojančio apie žmogaus beširdiškumą ar net sadizmą keturkojų atžvilgiu. "Kartą man paskambino draugė ir pranešė radusi Kleboniškio miške katiną užrištame bulvių maiše. Vargšas gyvūnas tame maiše kankinosi daugybę parų, nes buvo visiškai išsekęs, nesvėrė nė dviejų kilogramų. Gydykloje sugrąžinus gyvūno jėgas, jis buvo perduotas "Lesei", – pasakojo V.Klimčiauskaitė, savo pasakojimu parodžiusi, kiek daug gerų žmonių dalyvavo gelbstint katino, kurį užrišo vienas beširdis žmogus maiše, gyvybę.

"Lesei" slaugyti atsigaunantį katiną padėjo "Kaivana", nesigarsinanti savo gerais darbais, – davė maisto, kraiko, papildų. Pastatę ant kojų ir sustambėjusį katiną "Lesės" savanoriai vadino paprastai – Ryžiku ir nusprendė surasti jam naują šeimininką.

Ralis tikrai pasveiks

Gydykloje dabar gyvenančio šunelio Ralio gyvybė taip pat kabojo ant plauko – prisirijęs šeimininkės vaistų, vienų metų šunelis tik praėjus kelioms dienoms po apsinuodijimo pateko į gydyklą. Gyvūno sveikata taisėsi lėtai, ir šeimininkė nutarė gydyti jį kitoje klinikoje. Kai ir ten nesulaukė greito rezultato, atvežė jį į "Kaivaną" eutanazuoti. Veterinarijos gydytojams nekilo rankos to daryti – prasidėjo ilgas Ralio gydymas, kasdienė kova už jo gyvybę. Dabar Ralis pamažu jau pats pradeda ėsti, atsigauna jo skrandžio gleivinė.

"Jau esame tikri, kad Ralis išsikapstys. Maža to, jis jau turi būsimą šeimininką, kuriuo panoro tapti dar tada, kai buvo sprendžiamas gyvūno gyvybės ar mirties klausimas", – kalbėjo Karolis, glausdamas prie savęs daug iškentėjusį, bet žengiantį gyvybės keliu Ralį. Šunelio akys dar labai liūdnos, bet gydyklos darbuotojai tiki, kad išauš tokia diena, kai Ralis švytės iš džiaugsmo, galutinai pakilęs iš labai sunkios ligos gniaužtų. To  šiam daug iškentėjusiam keturkojui linki kiekvienas.

"Lesės" talkininkų grandinėlė

Su "Kaivana" daugiau nei dešimtmetį bendradarbiaujanti "Lesė" ir jos vadovė Eglė Baležentienė sakė, kad su šia gydykla susiklostė puikūs santykiai, nes joje dirba daug jautrių žmonių. "Jie padeda ne ašaromis, o realiais darbais: nuolaidomis už gyvūnėlių, atvežtų iš prieglaudos, gydymą, "Lesės" keturkojų gyventojų rėmimą gyvūnų maistu, papildais, kraikais. Labai vertinu jų paramą ir labai humanišką požiūrį į benamį, bejėgį, sergantį gyvūną. Būtų nuostabu, jei tokių gydyklų rastųsi vis daugiau", – kalbėjo E.Baležentienė, atvežusi į "Kaivaną" operuoti šunelį ir kačiuką.

Pašnekovė teigė, kad šiomis dienomis "Lesė" pradeda ieškoti naujo šeimininko bulvių maišo kankiniui – apelsinų spalvos katinui Ryžikui. Šį "Kaivanoje" V.Klimčiauskienės gydytą, "Lesėje" slaugytą ir visiškai pasveikusį, paskiepytą, kastruotą, paženklintą mikroschema katiną šiomis dienomis bus galima pamatyti "Lesės" rėmėjos – "Kikos" parduotuvėje "Megoje". Čia Ryžikas lauks naujo šeimininko viename iš "Kikos" voljerų, skirtų "Lesės" dovanojamiems gyvūnams. "Mes ne taip paprastai dovanojame savo globotinius: panoręs tapti šio ar kito mūsų gyvūno šeimininku, žmogus turės užpildyti klausimyną, čia pat apsirūpinti būtiniausiais gyvūno priežiūros reikmenimis, pasirašyti specialią sutartį – tokiu būdu mes įsitikiname, kad, dovanodami gyvūną, atiduodame jį į patikimas rankas", – aiškino E.Baležentienė.

Prašymas – patarimas

"Žmonės, jei jums reikia labai paklusnaus, nuolankaus, gražaus, visada po ranka esančio gyvūno, kurio nereikėtų nei šerti, nei vedžioti, nei gydyti, nusipirkite pliušinį šuniuką ir patupdykite jį ant sofos – jis tikrai nekels jums jokių rūpesčių. Jei jums iš tiesų reikia gyvo šuniuko ar kačiuko, pirmiausia rinkitės gyvūną labai atsakingai, nes tai turi būti labai apgalvotas, daug kuo pagrįstas žingsnis.

Pasirinktą gyvūną reikia auginti atsakingai – auklėti, skirti jam laiko, šerti, skiepyti, ženklinti, gydyti ir, jei nepageidaujama prieauglio, kastruoti ar sterilizuoti. Antraip nesumažinsime benamių, beglobių, nuskriaustų, pasmerktų myriop gyvūnų skaičiaus mūsų mieste", – įsitikinęs K.Vainalavičius, kuriam pritarė jo jauni kolegos iš "Kaivanos".