Kai poil­sis ne­be­pa­de­da: kaip įkrau­ti iš­se­ku­sias ląs­te­les?

Švie­sos ga­lia

Lė­ti­nis nuo­var­gis, gal­vos sun­ku­mas, va­di­na­ma­sis sme­ge­nų rū­kas ir su­ma­žė­jęs dar­bin­gu­mas – itin daž­ni poin­fek­ci­nio pe­rio­do pa­ly­do­vai. Įp­ras­tas poil­sis ar vi­ta­mi­nai ne vi­suo­met duo­da grei­tą re­zul­ta­tą. Mo­der­ni me­di­ci­na vis daž­niau at­si­grę­žia į tech­no­lo­gi­jas, vei­kian­čias gi­liau­siu – ląs­te­lių – lygmeniu.

„Švie­sa nuo se­no yra neat­sie­ja­ma žmo­gaus gy­ve­ni­mo da­lis. Šian­dien švie­sa nau­do­ja­ma ne tik ap­lin­kai ap­švies­ti – tam tik­ro ban­gos il­gio ir in­ten­sy­vu­mo švie­sa ga­li veik­ti bio­lo­gi­nius pro­ce­sus mū­sų or­ga­niz­me. Vie­na iš pa­žan­giau­sių to­kių prie­mo­nių – int­ra­ve­ni­nė la­ze­rio te­ra­pi­ja“, – sa­kė kli­ni­kos „Fa­ma Bo­na“ gy­dy­to­jas Pau­lius Bu­tyl­ki­nas.

„Fa­ma Bo­na“ gy­dy­to­jas Pau­lius Bu­tyl­ki­nas / Partnerio nuotr.

Šios pro­ce­dū­ros me­tu ma­žos ga­lios la­ze­rio švie­sa nu­krei­pia­ma tie­siai į krau­jo­ta­ką. Jos tiks­las – su­ža­din­ti or­ga­niz­mo at­si­nau­ji­ni­mo pro­ce­sus, pa­ge­rin­ti krau­jo sa­vy­bes ir ląs­te­lių ap­rū­pi­ni­mą ener­gi­ja.

„Pro­ce­dū­ros me­tu į ran­kos ve­ną įve­da­mas plo­nas ka­te­te­ris su švie­so­lai­džiu, prie ku­rio pri­jun­gia­mas pa­si­rink­tas la­ze­ris. La­ze­rio švie­sa – ma­žos ga­lios. Jos pa­skir­tis nė­ra kai­tin­ti krau­ją ar me­cha­niš­kai jį pa­veik­ti. Švie­sa są­vei­kau­ja su tam tik­ro­mis bio­lo­gi­nė­mis mo­le­ku­lė­mis ir ląs­te­lių struk­tū­ro­mis – šis pro­ce­sas va­di­na­mas fo­to­bio­mo­du­lia­ci­ja“, – tę­sė gy­dy­to­jas.

Kas su mu­mis vyks­ta?

No­rint su­pras­ti, ko­dėl kar­tais jau­čia­mės iš­se­kę, ver­ta pa­žvelg­ti į tai, kas vyks­ta at­ski­ro­se mū­sų kū­no ląs­te­lė­se. Ko­vo­da­ma su ūmia ar lė­ti­ne in­fek­ci­ja, sis­te­mi­ne li­ga, imu­ni­nė sis­te­ma iš­nau­do­ja mil­ži­niš­kus iš­tek­lius ir or­ga­niz­mas pa­ti­ria ok­si­da­ci­nį stre­są. Dėl to nu­ken­čia mi­to­hond­ri­jos – mik­ros­ko­pi­nės ląs­te­lių jė­gai­nės, ga­mi­nan­čios mums ir mū­sų ląs­te­lėms taip rei­ka­lin­gą ener­gi­ją.

Jei po li­gos or­ga­niz­me dar už­si­lie­ka ir me­ta­bo­li­nių at­lie­kų, at­si­gau­ti už­trun­ka mė­ne­sius. Čia ir pa­de­da švie­sos ener­gi­ja pa­mai­tin­ta krau­jo­ta­ka.

Gy­dy­to­jas P. Bu­tyl­ki­nas pri­si­me­na ne­ma­žai pa­cien­tų, ku­riuos simp­to­mai var­gi­no dau­giau nei me­tus, is­to­ri­jų. Per tą lai­ką jie daž­niau­siai bū­da­vo iš­ban­dę gau­sy­bę skir­tin­gų te­ra­pi­jų, bet, no­ri­mo re­zul­ta­to ne­pa­sie­kę, at­vyk­da­vo bū­tent int­ra­ve­ni­nės la­ze­rio te­ra­pi­jos.

Švie­sos im­pul­sas į krau­jo­ta­ką

Partnerio nuotr.

Int­ra­ve­ni­nė la­ze­rio te­ra­pi­ja – mi­ni­ma­liai in­va­zy­vus, vi­siš­kai ne­skaus­min­gas ir sau­gus pro­ce­dū­ri­nis me­to­das. Ka­dan­gi moks­li­nis šio me­to­do pa­grin­das re­mia­si fo­to­bio­mo­du­lia­ci­ja, krau­jo ląs­te­lės ab­sor­buo­ja švie­sos fo­to­nus. Ga­vu­sios šį švie­sos im­pul­są, ląs­te­lės suak­ty­vė­ja.

„Krau­ją ga­li­ma pa­ly­gin­ti su or­ga­niz­mo trans­por­to sis­te­ma. Jis nuo­lat ke­liau­ja į sme­ge­nis, šir­dį, rau­me­nis, vi­daus or­ga­nus, au­di­nius, smul­kiau­sius ka­pi­lia­rus. Krau­jas per­ne­ša de­guo­nį ir mais­ti­nes me­džia­gas, da­ly­vau­ja imu­ni­nė­se reak­ci­jo­se ir pa­de­da pa­ša­lin­ti me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tus, to­dėl švie­sos po­vei­kis krau­jo­ta­kai vei­kia vi­są kū­ną – ki­taip nei la­ze­rio pro­ce­dū­ra vie­no­je vie­to­je“, – tę­sė P. Bu­tyl­ki­nas.

Anot gy­dy­to­jo, la­ze­rio švie­sa tie­sio­giai sti­mu­liuo­ja mi­to­hond­ri­jų ok­si­da­ci­nę – kvė­pa­vi­mo – gran­di­nę, to­dėl ląs­te­lės vėl pra­de­da efek­ty­viai ga­min­ti ener­gi­ją. Skir­tin­go ban­gos il­gio la­ze­riai ga­li keis­ti ir krau­jo reo­lo­gi­nes sa­vy­bes – tai lei­džia krau­jui leng­viau te­kė­ti smul­kiai­siais ka­pi­lia­rais, ge­riau ap­rū­pin­ti au­di­nius de­guo­ni­mi, ląs­te­lėms ir au­di­niams bū­ti­no­mis me­džia­go­mis.

Ne­ga­na to, te­ra­pi­ja pa­de­da skai­dy­ti už­de­gi­mi­nius jun­gi­nius, sti­mu­liuo­ja vi­di­nę an­tiok­si­da­ci­nę ap­sau­gą ir pa­grei­ti­na tok­si­nų pa­ša­li­ni­mą. Suak­ty­vi­na­mi bal­tie­ji krau­jo kū­ne­liai, at­ku­ria­ma op­ti­ma­li imu­ni­nės sis­te­mos veik­la.

Ne­jau­čia­ma, bet efek­ty­vi

Partnerio nuotr.

„Krau­jas tu­ri pasiekti ne tik or­ga­nus, bet ir pa­čias smul­kiau­sias krau­ja­gys­les. Bū­tent čia vyks­ta in­ten­sy­vūs mai­nai tarp krau­jo ir au­di­nių: tie­kia­mas de­guo­nis ir mais­ti­nės me­džia­gos, pa­ša­li­na­mi me­džia­gų apy­kai­tos pro­duk­tai“, – mū­sų or­ga­niz­mo pa­slap­tis aiš­ki­no gy­dy­to­jas P. Bu­tyl­ki­nas.

Svar­bu pa­žy­mė­ti, kad la­ze­rio švie­sa – ne­vie­no­da. Ski­ria­si jos ban­gos il­gis, o skir­tin­go ban­gos il­gio švie­są ga­li su­ger­ti skir­tin­gos bio­lo­gi­nės mo­le­ku­lės, to­dėl int­ra­ve­ni­nė­je la­ze­rio te­ra­pi­jo­je nau­do­ja­mi skir­tin­gi švie­sos spekt­rai: rau­do­na, ža­lia, mė­ly­na, gel­to­na, re­čiau – inf­ra­rau­do­no­ji ar vio­le­ti­nė / UV.

„Su pa­cien­tu bū­ti­nai ap­ta­ria­me jo sa­vi­jau­tą, įver­ti­na­me svei­ka­tos būk­lę ir tik ta­da pa­ren­ka­me jam tin­ka­mą la­ze­rio te­ra­pi­jos pro­ce­dū­rą, – aiš­ki­no gy­dy­to­jas. – Kar­tais int­ra­ve­ni­nė la­ze­rio te­ra­pi­ja api­bū­di­na­ma kaip krau­jo va­ly­mas, ta­čiau tai – ne­tiks­lus me­di­ci­ni­nis ter­mi­nas. La­ze­ris nė­ra filt­ras, ku­ris me­cha­niš­kai pa­ša­li­na iš krau­jo tok­si­nus ar ne­pa­gei­dau­ja­mas me­džia­gas. Tiks­liau bū­tų sa­ky­ti, kad švie­sa sie­kia­ma mo­du­liuo­ti krau­jy­je ir krau­ja­gys­lė­se vyks­tan­čius bio­lo­gi­nius pro­ce­sus.“

In­di­vi­dua­lus po­žiū­ris

Partnerio nuotr.

Pa­ti la­ze­rio švie­sa ne­jau­čia­ma. Pro­ce­dū­ros pra­džio­je at­lie­ka­mas int­ra­ve­ni­nis ka­te­te­ri­za­vi­mas, to­dėl pa­cien­tas ga­li pa­jus­ti įpras­tą dū­rio po­jū­tį, pa­na­šų į krau­jo paė­mi­mą ar int­ra­ve­ni­nio ka­te­te­rio įve­di­mą. Pas­kui pa­cien­tas ga­li ra­miai sė­dė­ti ar­ba gu­lė­ti kli­ni­kos „Fa­ma Bo­na“ klien­tams su­kur­to­je erd­vė­je.

Pro­ce­dū­ros truk­mė pri­klau­so nuo pa­si­rink­to te­ra­pi­jos pro­to­ko­lo, nau­do­ja­mo la­ze­rio ir gy­dy­mo tiks­lo. Ji ga­li truk­ti 20–60 mi­nu­čių. Kli­ni­ki­nė­je pra­kti­ko­je pro­ce­dū­ros pa­ra­met­rai pa­ren­ka­mi in­di­vi­dua­liai, to­dėl konk­re­tų kur­są pa­cien­tui re­ko­men­duo­ja gy­dy­to­jas.

Di­džiau­sias int­ra­ve­ni­nės la­ze­rio te­ra­pi­jos pra­na­šu­mas no­rin­tiems grei­tai at­si­gau­ti – ho­lis­ti­nis ir grei­tai pa­jun­ta­mas po­vei­kis bend­rai sa­vi­jau­tai. Krau­jo­ta­ka jun­gia vi­sus or­ga­niz­mo or­ga­nus, to­dėl te­ra­pi­jos efek­tas api­ma vi­są kū­ną, bet ryš­kiau­siai jun­ta­mas ten, kur ener­gi­jos de­fi­ci­tas bu­vo di­džiau­sias.